Tema apie meilę

[vaiduze]

toliau....

va dėl pavyzdžių ...aš nelaikau mūsų pavyzdžiu, nes mes dar tik nedidelią dalį tiesos atsiminėm, o yra taip gyvenančių visąlaik ar jau seniai seniai viską prisiminusių..
mes esame kartu, esame šalia ir mylime..mylime visą, kas yra mumyse ir aplink mus..mylime Dievulį.
o ar tai galima vadinti pavyzdžiu?..manau spęst ne man..

o ''išmintingi'' žmonės, daug sako..(tik va kas juos tokiais paskelbė?nes žmogų, galima vadinti žmogumi, kai jo gyvenymas žmogiškas.o daugelio iš jų-anaiptol ne toks.nes jei sėkla bloga, joks vanduo ant jos pilamas, jos nepagerins...ji pati turi norėti pasikesti..daugelis jų, savo "išmintimi"dangsto poelgius savo, arba išgyvenę klaidas moko, kaip geriau nedaryt...bet ar tai puikus pavyzdys?).. bet yra ir tikrai išmintingų žmonių..tikroji išmintis kiekvieno širdyje, ir ji labai paprasta: MEILĖ! tik mylintis žmogus yra laimingas!o tik tokia išmintis, kuri į ją atveda, yra sektina.
čia mano nuomonė...o Tu,darja,ar pritari?
labai bus gera išgirst Tavo atsakymą iš širdies...

[vaiduze]

"darja": zinau labai daug atveju, kai atrodziusios idealios poros, net nugyvenusios meileje ir santarveje visa gyvenima, uzsiauginusios vaikus, ant senatves issiskyre, nes daznai buna, kad vyrams zile galvon - velnias uodegon...
.......................
va man taip pat įdomu. kodėl taip nutinka kartais..?
pamąstykim...
daug metų ATRODO KITIEMS idialios poros( ir visa kita) ima ir išsiskiria...hm...kodėl?
pagalvokim...
susitikdavo ankščiau du jaunuoliai, pamildavo viens kitą, ir....kas toliau...ogi nieko!!!!na "pasimylėdavo", susituokdavo,vaikučių pagimdydavo, auginadavo juos, keldavosi anksti,eidavo į nevisada mėgstamą darbą, sutuoktinio, mylimo, nematydavo visą dieną, o kai grįždavo namo nebeturėdavo jėgų matyti, nes pervargę ar šiaip rūpesčiais įvairiais jausmai ir galvos užimtos...su vaikais iš gilumos niekad nebendraugavo, nes galvodavo, kad dar maži, o kai suaugo-ką čia bepasakosi suaugusiam žmogui?!.dar"pasimylėdavo", o tai tik dar kurybinią energiją sumažindavo ir nukreipdavo ne "pagal paskirtį", susilpnindavo..gyvenymas, manau tokį žmogų išsungdavo, ir ne tik vyrus..kai papuldavo kokia "šviežiena", taip ir puldavo kur daugiau energijos gaut(nesąmoningai tai vykdavo...)..o gal tiesiok jausdavo žmogus, kad kažkas čia netaip, kažko jo gyvenime trūkdavo.gal tikrumo, gal gyvenimo tikslo tyro ir kilnaus, gal jam giliai širdy neužtekdavo vien gero automobilio, iš pradžių mylinčios ir mylimos žmonos, su kuria jau atrodo po tiek daug metų tesiedavo tik bendra lova ir vaikai, kurie jau seniai užaugę ir tik retkarčiais prisimindavo senus savo tėvus(bet ar jis kitaip darydavo??taip pat tik retkartėm juos iš pareigos aplankydavo...)..gal jis jausdavo, kad trūkdavo tikros meilės, kur visiškas supratimas, rūpestis, tyri jausmai, laisvė, noras gyventi...tikslas gyventi!!!


bet tai jau buvo!
kalbu būtuoju laiku, nes dabar jau žmonės sąmoningėja.jie suvokia kas yra laimė ir suvokia kiek reikia įdėti ir svarbu -ko įdėti, kad būt laimingam!!!!!:D

linkiu prisiminti"laimės receptą"!

[vaiduze]

ru....Tu gali būt laiminga!!!svarbu patikėti,ką, tikiu,ir padariai

o dėl nuoširdumo, juk kas geriau už žmogų patį gali žinoti-tik jis pats! o aš jaučiu, kad visa ką sakai, sakai iš širdies
ačiu Tau už tai

[Donatus]

Labai teisingai ir gražiai, Vaiduže, Tu čia viską pasakei
tikiuosi, darja, atsikratysi savo baimių ir abejonių Tavo pateiktas pavyzdys, žinoma pasitaiko gyvenime, kartais ir labai dažnai, tačiau nereikia vertinti visų porų pagal jį vieną. Porų pasaulyje daugiau nei 3 milijardai ir kiekvienos istorijos skirtingos: ir laimingos, ir nelabai... Kiekvieni eina savo keliu.

Ru.., Tu tikrai nuostabi. Žinai, net tada kai pykdavai ant manęs, o aš tylėdavau, viduj giliai džiaugdavaus tuom, nes žinojau, kad tai kelias mums į laimę. Į laimę, nors ir atskirai. Ir begalo džiaugiuosi, nes žinau, jog pagaliau laimė pasibeldė ir į Tavo duris Sėkmės! Ačiū tau, ir prašau.

[ru...]

Myliu saule,myliu lietu ir geles.
Myliu ir tuos, kurie dar supras.

Myliu menuli, zvaigzdes ir bangas
Myliu TA zmogu, kuris dar supras!

Noriu myleti dangu, paukscius
Noriu skraidyti po zemes aukscius

Noriu MASTYTI, kvepuoti giliai
Noriu sukurti gamta meiliai.

Nemoku statyti aukstu as namu
uztat medi mazyti sodinti GALIU.

Nemoku sakyti didingu kalbu
Uztat noriu pakviesti: "MYLEKIM KARTU!"

[Donatus]

[vaiduze]

..

[darja]

kazkaip sitoj temoj gavosi, kad vieno meiles trikampio "kampai" gieda vieni kitiems ditirambus - kazkaip netikrai viskas, per saldziai skamba - idomu butu paklausyti, ka tie patys zmogeliukai kalbetu po kokiu penkeriu, o gal net po desimties metu...

(aisku, visad grazu jaunatviskas maksimalizmas - ir as jusu metu panasiai masciau, tik... nemokiau vyresniu, kaip jiems gyventi ir ziureti i meile... )

[Laukinė gulbė]

Smagu žiūrėti, kaip buvusi pora išsiskiria draugiškai ir susikuria kita, nauja pora. Nesvarbu laikina ar ne. Svarbiausia, kad jokio pykčio, nebent giliai giliai užslėpto..
Tikrai džiaugiuosi, ru, kad neliūdi, tikiuosi, kad ir neliūdėsi.

[vaiduze]

matai, man svarbiau vidus. todėl kaip skamba nelabai jaudinuos....gal kartais sunkiau išreikšt mintis žodžiais , todėl....
darja, o kokio senumo siela Tavo?įdomu būtų sužinot su kiek labai už save vyresniais dalinuosi mintimis jausmais ir išgyvenimais....jei jau sakai "vyresnius"...

ir atsiprašau, jeigu pasirodė išgyvenimai(na jei čia apie mane buvo sakoma...), kaip "pamokymai", tai tiesiok jausmai, patyrimai,kuriais nuoširdžiai, atvira širdimi dalinuosi su žmonėmis....manau tam ir yra ši diskusija...esu atvira, nes tik tai ,kas sakoma nuoširdžiai, randa vietą kito širdyje...

o jei dėl ateities....jei kūdikėliui leidžiama laisvai mąstyti,jausti tai ką jis jaučia, tai jis tobulės tik į teigiamą pusę (mano nuomonė..)

o dėl to, kad tema pasisuko per asmenines patirtis, tai juk taip ir turi būt...nors aš taip manau

[darja]

na, jei kalbi apie sielos amziu, tai man nevienas gudrutis sake, kad mano siela sena, be to, gyvenusi tik zemej - ne kitose planetose (mat kitu yra gyvene ir kitur... ) - nors sitai as jauciau nuo pat gimimo, mano kudikystes nuotraukose veidas labai rimtas, kaip suaugusio zmogaus, be to, mane uzaugino tevelis, kuriam buvo 61 m., kai as gimiau, tad perteike man savo gyvenimiska patirti, net mokykloje turejau pravarde senute...

O jei kalbi apie biologinius metus, tai esu is tu moteru, kurios metu neslepia, o dar apvalina i virsu - tad netrukus sueis 32 , bet pagal isvaizda duoda apie dvidesimt - ar issamiai atsakiau...

[Donatus]

Darja, Tavo laisvė rinktis, kaip elgtis su savo požiūriais, nuomonėmis ir t.t. Mes tik savo jausmus ir nuomonę čia išreiškiam. Jei Tave piktina mūsų jausmai ir nuomonė- atleisk jau mums, jaunuoliams... Mes dar neišmanom apie gyvenimą, kaip Tu puikiai tai išmanai. Geriau pamokyk mus tos gyvenimiškos išminties ir mes seksime Tavo pavyzdžiu... Gal..

[J]

[Donatus]

Sveika sugrįžus, Jone!

Suprantu, ką Jūs, suaugusieji bandot mums pasakyti. Taip, kol jauni esam, tol ir jausmai veržlesni, ir mūsų entuziazmas dar "neapkarpytais sparnais". Tačiau ir suagusieji lai pasimoko iš jaunimo- kartais jie manosi, kad jų patirtis yra geriausia... (na, ir jaunimas taip kartais mano... )
Ir nevisiems tas gyvenimas universitetus duoda: "kaip pasiklosi, taip išmiegosi"- sako patarlė.

Noriu atsiprašyti Tavęs, Darja, už kandžius pasisakymus. Atsiprašau.
Tavo žodžiai sukuria vaizdą, tarsi mes turėtume sakyti: "Taip, darja, kaikurios poros nelaimingai gyvena, mes..." (net nesinori to sakyti apie mus...) Tai dažna suaugusiūjų problema, kai jie mato tik savo patirtį (na ir dar kieno...). Geriau jie atšviežintų mintis ir jaunatvišku žvaliu balsu tartų: "Jūs tokie jauni, tokie jausmingi ir jūsų meilė nuostabi! Lai būna ji palaiminta ir lai jaunystė išlieka visą laik jūsų širdyse!.." (Na ir paglosčiau save... ) Galbūt tai Tavo lengvas pavydas, gal lengvas ego, nežinau. Bet prašau, pamirškime jį...
Vertiname Jūsų išmintį.
Tačiau kai kurie žmonės moka nuoširdžiai atleisti, kai kurie žmonės moka nuoširdžiai džiaugtis kitų laimę, kai kurie žmonės moka aukotis, kai kurie moka mokytis, kai kurie žmonės gyvena taip nuostabiai, kad net neitikėtina, kaikurie nugyvena visą amžių laimingai, kai kurie gyvena kitaip... Mokėkime būti laimingi ir mokėkime kitus padaryti laimingais..
Atsiprašau Tavęs, Darja.

[J]

Džiaugiuosi, kad mes supratome vieni kitus.
Jaunimo "bėda", kad jie per savo jaunatvišką maksimalizmą "nemato" gyvenimo "posūkių ir duobių". Na, o vyresniųjų - kad jų patirties "kalnas" užstoja tai, kas tyra, gražu ir kaip sako patarlė - čigonas barščiais apsiplikęs ir į šaltibarščius pučia.
Aš džiaugiuosi, labai džiaugiuosi, kad sulaukusi savo metų sugebu kaip ir jųs, jaunieji būti vaikiškai naivi ir po eilinio stuburo sulaužymo, painkštus, tyliai patūnojus kamputyje (ką ir dariau dabar) vel straksėdama ant vienos kojos džiaugtis saule, gėlė, dangumi...
Uf!.. Pavariau, net oro pritrūkau...

[Donatus]

Džiaugiuosi! Tu man patinki...

Jaunimo "bėda", kad jie per savo jaunatvišką maksimalizmą "nemato" gyvenimo "posūkių ir duobių".

Gal jų tiesiog dar nėra? Na, o ką daryti pamačius? Esu patytęs vieną kitą posūkį ir duobę (pagal savo amžių ), tačiau neimu dėl to kažkaip pesimistiškiau vertinti pasaulio ir žmonių. Žinau, kad ir kas negero atsitinka- tai Dievo pagalba Tau, kad sustotum, susimąstytum, kur eini ir suprastum kažką daugiau. Dažniausiai numalšinti puikybei būna tai, daugiausia dalykų dėl jos ir nutinka. Bet kai ją suvoki, ją išmoksti suvaldyti, tų "posūkių" ir nebebūna tokių, arba jie nebūna tokie skaudūs, nes nebeužgauna ego, arba būna, bet tada susiėmi, nusileidi ir atsiprašai savęs bei kitų... Japonų patarlė (nors apie santuoką, tačiau tinka daug kam) sako: "Suklijuota iš šukių vaza- net gražesnė" (ir tvirtesnė, mano pastaba).
Be to, kaip galvosi apie gyvenimą, kokios mintys suksis, toks jis ir bus.

[J]

Gražiai samprotauji, Donatus.
NIEKADA nepraraskim TROŠKIMO GYVENTI!

[Donatus]

Ačiū. Išties, vyresniųjų patirtis labai padeda jaunimui, jei tik jis įsiklauso.

...Tačiau va, Anastasija "laksto" labai greit Aš irgi taip noriu... Tad sėdu į automobilį "Meilė Tėveliui, Meilė Motinėlei, Meilė Žmonėms, Meilė Sau" ir skrendu...
Ir kaip sako Lietuviška patarlė: "Be š*do nebus grūdo"... T.y. "Už vieną mušta dešimt nemuštų duoda" Jei suprantat, ką turiu omeny...

[J]

[darja]

sveikute, Jone

kaip seniai tave cia begirdejau - aciu, kad uz mane atsakei - lygiai taip pat buciau atsakius ir as (tik gal su kandesnem pastabom - na, zinot jus mane ), nieko net negaliu pridurti, tik pasirasyti po visais tavo zodziais apie meile ir santykius...

...o gyvenimo dziaugsmo ir skonio nenoreciau niekad prarasti ir as, ir kitiems nelinkiu - kaip raso Coelho: "noreciau numirti gyva..."

...o jusiskes Anastasijos "greicio" tai nuo dusios nepatariu megdzioti - jau kazkur rasiau, kaip diena pries Dvyniu sugriovima Amerikoje as, kaip ir ji, reikalavau is Dievo, kad butu taip, kaip as noriu - t.y. kad nustotu lyti ir as savo shefui iteikciau "Anastasijos" knyga... Taip ir atsitiko, nors smarkiai lijo, bet... iki siol jauciu kalte, kad atitraukiau Dieva nuo svarbesniu dalyku ir sitaip nukentejo zmones (na, gal ne tik del manes, bet kad prisidejau, tai tikrai... )