Pamenu vaikystę. Mūsų mokykla turėjo "filialą" - mažutę pradinukę, kur mes visi sėdėdavom iki trečios klasės. Ji buvo name greta pieninės.
Pieninės kieme visada būdavo suverstas didžiulis kalnas pjuvenų. Vaikams juk viskas smalsu... Na, pradėjom kapstytis, ir suradom ledo luitus. Pasirodo, išties žiemą iš Nemuno veždavo ledo lytis, jas sudėdavo ant žemės ir storai užpildavo pjuvenomis.
Vasarą indavo gabalus, juos skaldydavo ir šaldydavo suvežtą pieną, kad nesurūgtų.
Ir dar vienas ledo vasarą pritaikymas, kuris mus, vaikus, labiausiai domino - buvo toks vežimukas su bidonėliais, iš jų paimdavo specialiu samteliu ir įkrėsdavo į vaflinius puodelius... ledus! Puikiai sušaldydavo

))))
O mano močiutė laikydavo pieną.... šulinyje

Supildavo į bidoną, nuleisdavo iki 2/3 į šulinio vandenį, ir kitą dieną jau galėdavo nuimti atsiskyrusią grietinėlę. Be šalčio ji "neišsisluoksniuoja"...