Žalčiai

Apie gyvūnus, kurie gyvena Giminės sodybose.
Gyvūnai, kurie rūpinasi Žmogumi ir aplinka

Moderator: Visi tvarkytojai

Gema
Posts: 12
Joined: Tue 05 16, 2006, 22:52
Location: kaunas

Žalčiai

Post by Gema »

Vakar labai išsigandau,nes sodyboje pamačiau didžiulį žaltį. Pradėjo loti šuo ir pažvelgusi pro langą, negalėjau patikėti savo akimis, kad kieme guli didelė gyvatė. Išbėgome su vyru į kiemą ir tiesiog sustingome. Tokio didelio neteko niekad matyti. Buvo tiesiog riešo storumo ir virš metro ilgio. Vyras nubėgo atsinešti fotiką, bet nesuspėjo. Žaltys pradėjo šliaužti per kiemą ir pasislėpe po klėtimi. Nufotigrafavo tik jo šoną. Mes sodybą pirkome pernai, bet žalčio neteko sutikti. Galvoju, kad gal todėl, jog gyveno katė. Katė sodybą paliko, nes nepatiko, kad įsigijome šunį. Aš siaubingai bijau gyvačių. Nežinau, kaip ramiai galėsiu ten jaustis. labai bijau vakare ant jo neužminti.
Noriu paklausti, gal kas girdėjote, kaip ten su tais žalčiais sodybose? Girdėjau, kad žalčiai kanda, tiesa nenuodingai, bet skaudžiai. Idomu, kaip pasitaiko praktikoje?
Neringa
Posts: 590
Joined: Tue 02 04, 2003, 20:30
Location: Vilnius

Post by Neringa »

Jums labai pasisekė. Žaltys yra taikus padaras ir yra apsauga namams. Sakoma, kad žaltys tai protėvių dvasia. Jeigu žaltys apsigyvena sodyboje, tai laikoma laimės ženklu.
Iš praktikos tiek galiu pasakyti: viena pažįstama susirgo, neaišku nuo ko temperatūra užkilo iki 40, kažkaip stebuklingai 2 žalčiukai atšliaužė ir įsitaisė po laiptais prie įėjimo į namą ir iškart ji pasveiko. Tikra istorija.
Gema
Posts: 12
Joined: Tue 05 16, 2006, 22:52
Location: kaunas

Post by Gema »

Kad žaltys šventas padarėlis, tai aš žinau. Aišku, kad man labai glosto dušią, bet... bijau gyvatinių. Nuo vaikystės mane persekioja ši fobija. Matyt praėjusių gyvenimų siaubas.
Idomiausia, kad sėdėjome sode prie Joninių laužo ir atėjo prie laužo dvi didelės rupūžės pasišildyti. Anyta pajuokavo, kad mums dar žalčio trūksta. Pasakiau, kad visai būtu idomu. Ir še tau, po dienos kieme pasirodo Žilvinas. Dabar suprantu kaip jautėsi Eglė jį pamačius savo marškiniuose. Turbūt ir aš sutikčiau tekėti, kad man neikastų.
briedis
Posts: 134
Joined: Fri 01 06, 2006, 2:03

Post by briedis »

Paprastasis žaltys nekanda. Daug jų teko laikyti rankose, bet nė vienas nebandė kasti. Agresyvesnis yra Lietuvoje gyvenanatis lygiažvynis žaltys, bet jis toks retas, kad sodyboje sutikti praktiškai neįmanoma. O visos fobijos ne iš praeitų gyvenimų, o iš šitų pačių. Tai tiesiog įpročiai, blogi įpročiai. Įdiegti mums tėvų, artimųjų, visuomenės ar pan. Maži vaikai nieko nebijo, bet labai greitai užsikrečia baime stebėdami suaugusius. Taigi būkim atsargūs, mokydami vaikus pažinti pasaulį, tiksliau netrukdykim jiems jį pažinti.
Neringa
Posts: 590
Joined: Tue 02 04, 2003, 20:30
Location: Vilnius

Post by Neringa »

Briedi, gal atidarykime naują temą "bendravimas su gyvūnais". Būtų įdomu išgirsti tavo kaip gamtininko patarimus kaip bendrauti su gyvūnais ir kaip mokinti savo vaikus geresnio bendravimo modelio. Džiaugiuosi, kad tarp mūsų yra tokių žmonių kaip tu :)
Rozyte
Posts: 167
Joined: Wed 08 25, 2004, 11:52
Location: Vilnius

Post by Rozyte »

Mano tevu sode gyvena zalciai, ir ne vienas. ir yra tokio dydzio kaip nupasakojo Gema. Nezinau ko ju bijoti, jie nieko bloga nedaro, gyvena sau, o mes gyvenam sau. Reik draugiskai palaikyti su jais rysi, jiems netrugdyti kurti savaji pasauli. ir beje, manau nevertetu maisyti gyvates ir zalcio. jie skiriasi.

Man buna begalo miela pamatyti kur po serbentu krumu gulinti zalciuka ir stebeti kaip jis megaujasi saule, dregme. toks nuostabus reginys tik glosto sirdele :)
  • Code: Select all

    Skambanti siela - lyg varpelis - tyloje pasklinda po erdvę...
Gema
Posts: 12
Joined: Tue 05 16, 2006, 22:52
Location: kaunas

Post by Gema »

Ačiū Briedi, kad paaiškinai apie žalčius. Dabar bus ramiau. Dėl baimių, tai visiškai nesutinku su tavim. Yra baimės tikrai atsineštos nežinia iš kur. Labai myliu gyvūnus ir nuo mažens domiuosiu jų gyvenimu. Nebijau ir niekad vaikystėje nieko nebijojau(išskyrus gyvates). Mano tėvai myli gyvūnus ir mūsų namuose visuomet jų nemažai gyvena(kačiukai, šuniukai, paukščiukai, visokie peliukai, žuvytės ir t.t.) Galiu paimti į rankas bet kokį gyvį(išskyrus gyvatę). Gyvačių bijojau nuo pat gimimo. Vaikystėje visuomet sapnuodavau ju didelius būrius besirangančias mano gatvėje. Aš augau, o košmariški sapnai su gyvatėmis neišnyko ir vis kartodavosi visokiais variantais. Svarbiausia, kad niekas niekada manęs gyvatėmis negąsdino, o ir aš pati gyvos gyvatės niekad nemačiau. Man nusibodo ir aš nuėjau i zoologijos sodą jų pažiūrėti. Taip galvojau nugalėti baimę. Nepavyko. Tada priėjau prie fotografo su smaugliu ir jį paglosčiau. Labai nustebau, kad jis toks švelnus. Grybaujant pavyko miške pamatyti gulinčia gyvačiuke. Baimė dar nenyko. Būnant Pamyro kalnuose didelė gyvatė beveik prašliaužė pro kojas ir kažkaip pusę baimės nusinešė. Man jos labai gražios, bet kažkaip stingsta kraujas bežiūrint. Žmonės tikrai atsineša savo baimes. Niekaip nesuprantu moterų, kurios spiegia pamačiusios vorą ar pelę. Atrodo, ko čia bijoti tokių nepavojingų padarėlių? Savo dukrą nuo pat mažens mokiau nebijoti jokių vabaliukų. Gamtoje mes stebėdavom visokius kirminėlius, žiogelius varlytes. Mergaitė augo ir savo draugėms aiškino, kad pvz. plaukuotas kirminas labai gražus ir visai nebaisus. Suaugusieji savo elgesiu daro didelę įtaką vaikams ir ju santykiui su gynūnais. Baisu, kai tėvai nekenčia šuniukų, kačiukų ir moko savo vaikus jų nekęsti.
Uosis
Posts: 1564
Joined: Sun 12 22, 2002, 13:34

Post by Uosis »

Siaip per viena TV3 laida rode, kaip viena moteris kuri nepaaiskinamai bijojo vandens savo baimes atsikrate per hipnozes seansa, per kuri hipnozuotojas paprase jos ispilti is dubens vandeni, kuris ju susitarimu buvo baime. Ispilusi vandeni-baime is dubenio su hipnozuotojo pagalba moteris isejo paplaukioti i isivaizduojama ezera, kur jai pasake, kad vanduo siltas ir malonus ir t.t. Atsibudusi po hipnozes moteris nieko neprisimine, bet plaukti ir vandens nebebijojo, rode, kaip ji ejo i baseina :)
Yra tik vienas Dievas ir jis yra visur :)
briedis
Posts: 134
Joined: Fri 01 06, 2006, 2:03

Post by briedis »

Galim atidaryt bendravimo su gyvūnais temą, pasidalinsim savo patyrimais. O patart čia nelabai yra ką. Vaikų nemokau bendravimo taisyklių, jie kažkaip patys sėkmingai mokosi. Ir, aišku, džiaugiuosi, kai jie renka nuo šaligatvio sliekus ir užkasa į žemę. Vaikų širdies gerumas- štai kas, mano manymu, svarbiausia ir labiausiai turėtų džiuginti tėvus ir mamas. Ne užmojai, ne pasiekimai ar sugebėjimai.
Gema
Posts: 12
Joined: Tue 05 16, 2006, 22:52
Location: kaunas

Post by Gema »

Manau, jei tėvai domisi gyvūnais, tai vaikai natūraliai perima jų elgesio modelį. Mano vyras labai mėgsta fotografuoti visokius gyvunėlius,tai ir dukra kreipia į juos savo dėmesį. Aš galėčiau valandų valandas stebėti kokį gyvūną, jo gyvenimo būdą. Mano dukros gyvūnai nedomina, bet ji myli juos ir globoja. Jai gyvūnėliai - tai supantis ją Pasaulis. Ji myli juos, bet aš mokau dar ją juos ir gerbti. Yra "džiunglių" įstatymai, kurių reikia paisyti. Pvz. mokomės nelįsti prie miegančio gyvūno, nes pastebėjome, kad musų šuo ir katė kantriai laukia kol mes pabusime.
Gema
Posts: 12
Joined: Tue 05 16, 2006, 22:52
Location: kaunas

Post by Gema »

Aurimas wrote:Siaip per viena TV3 laida rode, kaip viena moteris kuri nepaaiskinamai bijojo vandens savo baimes atsikrate per hipnozes seansa, per kuri hipnozuotojas paprase jos ispilti is dubens vandeni, kuris ju susitarimu buvo baime. Ispilusi vandeni-baime is dubenio su hipnozuotojo pagalba moteris isejo paplaukioti i isivaizduojama ezera, kur jai pasake, kad vanduo siltas ir malonus ir t.t. Atsibudusi po hipnozes moteris nieko neprisimine, bet plaukti ir vandens nebebijojo, rode, kaip ji ejo i baseina :)
Tos laidos per TV buvo kažkokios netikros, tarsi gerai surežisuotos. Tikiu, kad hipnozė gal ir geras dalykas, bet tik ne per TV.
Renata
Posts: 264
Joined: Tue 01 14, 2003, 10:40
Location: Vilnius
Contact:

Post by Renata »

Aš šį sekmadienį aplankiau Zarasuose atostogaujančius savo vaikus ir apturėjau du didelius džiuagsmus. Pirmas, tai susitikome ežio patelę su keturiais vaikučiais. Įdomiausia buvo, kad nė vienas iš jų net nebandė į kamuolį spaustis, mes bendravome iš mažesnio nei pusmetris atstumo. Tik mama paskui labai puškėjo ir, vaikus į krūvą suvijusi, kažką jiems ilgai "aiškino" :)
O paskui, bėgdama kažko per sodą, pamačiau į žabų krūvą bepasprunkantį žaltį. Manau, kad ten buvo žaltys, nes tikrai galėjo būti kokio metro ilgio, stambokas, gana tamsus ir beveik nepastebimo rašto. Nespėjau pamatyti galvos, tad negaliu teigti 100 procentų. Visgi manau, kad angis TIKRAI būtų ryškesnių spalvų ir jai ne labai yra ką veikti arti žmogaus. O žalčiai nuo seno šalia žmonių gyvena, kaip ir gandrai. Aš pirmą kartą sutikau ką nors iš bekojų roplių ir labai apsidžiaugiau, kad žalčių yra šalia mūsų. Taip norėčiau, kad ir Sidabriuose žalčiai veistųsi...bet gal jiems pas mane per sausa???
Uosis
Posts: 1564
Joined: Sun 12 22, 2002, 13:34

Post by Uosis »

Tai va, gausi mišką auginti :)
Yra tik vienas Dievas ir jis yra visur :)
Gema
Posts: 12
Joined: Tue 05 16, 2006, 22:52
Location: kaunas

Post by Gema »

Renata wrote:O paskui, bėgdama kažko per sodą, pamačiau į žabų krūvą bepasprunkantį žaltį. Manau, kad ten buvo žaltys, nes tikrai galėjo būti kokio metro ilgio, stambokas, gana tamsus ir beveik nepastebimo rašto. Nespėjau pamatyti galvos, tad negaliu teigti 100 procentų. Visgi manau, kad angis TIKRAI būtų ryškesnių spalvų ir jai ne labai yra ką veikti arti žmogaus. O žalčiai nuo seno šalia žmonių gyvena, kaip ir gandrai. Aš pirmą kartą sutikau ką nors iš bekojų roplių ir labai apsidžiaugiau, kad žalčių yra šalia mūsų. Taip norėčiau, kad ir Sidabriuose žalčiai veistųsi...bet gal jiems pas mane per sausa???



Matei tai tikrai žaltį. Rašto plika akim nematyti. Kai vyras nufotkino, tai gerai matosi tarsi kokie žvynai, o šiaip atrodo vientisas ir tamsus.
Gal ir tikrai pas tave per sausa? As tai prie miško gyvenu ir vietos pas mane molingos, drėgnos. Dar kieme visuomet stovi šunio dubenėlis su vandeniu. Manau žaltys iš jo geria vandenuką. Mano gėles kieme kažkas vis paslaptingai išlaužydavo. Dabar aišku, kas.
smilga
Posts: 4
Joined: Thu 12 29, 2005, 23:01

Post by smilga »

Mano senelių sodyboje gyveno žalčiai. Dažnai anksti ryte tekdavo susitikti tokį svečią virtuvėje. Palįsdavo po grindimis labai greitai. Angos tyčia nieks neužtaisydavo. Senelis kalbėjo, kad jie peles gaudo. Bandžiau kartą sučiupti po stalu bemaklinėjantį, bet jis labai tvirtas ir kažkoks glitus pasitaikė. Atrodo tvirtai spaudi rankoje ir matai kaip žaltys tiesiog slysta iš rankos. Šiaip tai jie kerta, tik nuodų neturi.
batuotas katinas
Posts: 157
Joined: Mon 01 22, 2007, 17:43

Post by batuotas katinas »

Butent, kad del peliu ir apsimoka zalti pas save laikyti. Jis ilenda ten, kur kate net nesvajoja. Svarbiausia sugeba pasiek peliu lizdus ir suryt dar bejegius peliukus.

Pasiseke jums.
Marius
Posts: 31
Joined: Thu 07 10, 2003, 16:55
Location: Klaipėda

Post by Marius »

Jau seniai norėjom laikyti žaltį. Praeitą rudenį mums padovanojo porą ,tik išsiritusių žalčiukų. Vienas geltonom , kitas oranžinėm "ausim". Gana ilgai jie buvo alkani , begribaudami pririnkome varlyčių. Mūsų žalčiukai ,iš kart pradėjo medžioti.Buvo tikrai sotūs, netgi du kartus pakeitė odą. Kad ir koks šiltas buvo ruduo ,spalio mėnesį varlytės baigėsi. Nuo lapkričio pradžios iki vasario vidurio jie buvo laaabai alkani. Buvom įdėję jiems ką tik gimusių džiungarijos žiurkėniukų, bet jie jų nemedžiojo nors ir šliaužiojo per juos. Tada žmonikė padarė mini akvariukiuką ir įleido gupijų. Dabar mūsų žalčiukai vėl sotūs , o mes ramūs. Stebėdami jų žvejybą, padarėm išvadą , kad jie labai prastai mato ir labai prastai girdi. Išsižioję plaukioja po visą akvariumiuką ir taip pasigauna žuvytę. Labai tikimės ,kad ūgtelėję pradės gaudyti peliukus (tokią paskirtį jiems sugalvojom), bet tikrai žinau , kad peliukai turės lakstyti, antraip jie kaip maistas žalčių nedomins
batuotas katinas
Posts: 157
Joined: Mon 01 22, 2007, 17:43

Post by batuotas katinas »

Geras pastebėjimas.

Nors mokslinius apibendrinimus daryti kiek per drąsu. Ačiū
zaltys
Posts: 1
Joined: Thu 09 10, 2009, 19:40

Re: Žalčiai

Post by zaltys »

hmz... o as noreciau auginti zalti. daug informacijos esu sukaupes apie siuos gyvunelius. taip pat turiu galimybe auginti peliukus, todel netruks ir maisto gyvaciokui :D gal kas galit padovanoti zalciuka? maza, dideli - visiskai nesvarbu. tik kad butu sveikas.
Laimis
Posts: 1378
Joined: Mon 05 19, 2003, 11:42
Location: Link Ukmergės
Contact:

Re: Žalčiai

Post by Laimis »

Jei kokie sodininkai bodisi žalčiais ir nori jų atsikratyti, tai tegu pagauna ir mes juos paimsime. Bet šiaip patys į miškus žalčių medžioti neisim ir nepernešinėsim jų iš vienos vietos į kitą. Tegu gyvena kur gyvena.

O gal žinote kokios sąlygos reikalingos žalčiams? Gal mes tokias sąlygas susikurtume ir jie patys pas mus apsigyventų?
Naujas forumas praktikams
http://esu.tiems.kam.esu.lt
Post Reply