Vaistingieji augalai

Įvairūs sodinimo būdai, priežiūra

Moderator: Visi tvarkytojai

Žvaigždėtas dangus
Posts: 303
Joined: Thu 01 05, 2006, 12:36
Location: visata

Post by Žvaigždėtas dangus »

Jetau, iš kur tokią senieną traukei :lol:
vaiduze
Posts: 517
Joined: Tue 08 30, 2005, 0:18
Location: klaipeda

Post by vaiduze »

http://lmedicina.dnp.lt/vaistazoliu_kalendorius.htm

Vaistažolių rinkimo būdai ir laikas

Bendrosios taisyklės
Sultingus ir sausus nenubyrančius vaisius, žiedus, lapus, žoles rekomenduojama rinkti pietų ar popiečio valandomis, esant sausam ir giedram orui, nes tada augalai turi savyje mažiau vandens ir greičiau džiūsta.
Žieves taip pat patartina rinkti sausas, nes drėgnos vietos tamsėja.
Šaknis ir šakniastiebius galima rinkti bet kokiu dienos laiku ir bet kuriomis oro sąlygomis.
Uogas reikia rinkti vos pradėjus sirpti, tuoj pat džiovinti.
Sausi vaisiai ir sėklos renkami prinokę.
Žiedai renkami žydėjimo pradžioje.
Lapai renkami augalo žydėjimo metu, rečiau prieš žydėjimą ar augalui peržydėjus (pvz., šalpusnis).
Žolės renkamos augalo žydėjimo metu.
Žievės renkamos pavasarį, kadangi augalai turi padidėjusį skysčių kiekį. Geriausiai žievę lupti tada, kai dar nepasirodę lapai. Žievė nuo medienos atskiriama mediniu, kauliniu ar variniu peiliu, kad nepajuoduotų.
Šaknis ar šakniastiebius renkame tik dvimečių ar daugiamečių augalų. Juos geriausiai rinkti rudenį ar pavasrį, kai dar neišaugę antžeminės augalo dalys.
Pumpurus patartina rinkti žiemą, kada augalas ilsisi. Tik pušų pumpurai renkami ankstyvą pavasarį, kai jie vystosi.
Sakai renkami, įpjaunant eglės ar pušies žievę ir pritaisius piltuvėlius.
Augliai. Paprastojo amalo augliai renkami nuo vėlyvo rudens per visą žiemą (su lapais) ir džiovinami ant krosnių.



Kalendorius


Kovas: beržo, pušies pumpurai, bruknių lapai.
Balandis: beržo pumpurai, bruknių lapai, debesylo šaknys, dilgėlės lapai.

Gegužė: ąžuolo, putino, paprastojo šaltekšnio žievė, dilgėlės lapai.
Birželis: raudonosios gudobelės, rugiagėlės žiedai, šalpusnio žiedai ir lapai, trikertės žvaginės žolė, pelyno, mėlynių, didžiosios ugniažolės, trispalvės našlaitės, dirvinio asiūklio, plaukuotosios sukatžolės lapai.
Liepa: balinio ajero žolė, smiltyninio šlmučio žiedynai, trilapio puplaiškio lapai, jonažolės, raudonėlio, skėtinės širdažolės žolė, vaistinės medetkos žiedai, gysločio, miltinės arkliauogės lapai, pelkinio pūkelio, pelyno žolė.
Rugpjūtis: kelminio paparčio šaknys, triskliaučio lakišiaus, ugniažolės žolė, pavasarinio adonio žolė ir žiedai, balinio ajero žolė, smiltyninio šlamučio žiedynai, girtuoklių uogos, šalpusnio žiedai ir lapai, trikertės žvaginės žolė, apynio, baltalksnio spurgos, kmyno žolė.
Rugsėjis: valerijono, gyvatžolės, sibirinio bijūno, mėlynojo palemono šaknys, erškėčio, gudobelės vaisiai, pavasarinės raktažolės šakniastiebiai, cikorijos šaknys, ilgalapės rūgštynės šakniastiebiai.
Spalis: vaistinės šventagaršvės žolė, putino vaisiai ir žievė, paprastojo varpučio šakniastiebiai, bruknių uogos.



Kada koks augalas nevartotinas



Ajeras, balinis (šaknys). Esant padidėjusiai skrandžio sekrecijai, šios šaknys nevartotinos.
Alavijas (alijošius). Vartojant alavijo preparatus, priplūsta kraujo į mažojo dubens organus. Todėl jie nevartotini sergant kepenų ir tulžies pūslės ligoms, kraujuojant gimdai, sergant hemorojumi, cistitu, esant nėštumui.
Alyva, paprastoji - nuodingas augalas. Vartoti vidun reikia labai atsargiai.
Amalas, paprastasis - nuodingas augalas. Vartojant vidun, reikia atsargumo.
Apynys, paprastasis - nuodingas augalas. Turi būti tiksliai dozuojamas. Vartojant vidun, negali būti perdozuotas.

Aralija, mandžiūrinė. Aralijos preparatų turi vengti kenčiantys nuo didelio kraujospūdžio, nemigos, didelio nervų jautrumo.
Asiūklis, dirvinis - nuodingas augalas. Negalima vartoti susirgus ūmiu inkstų uždegimu, gali būti pavojingas net nežymių sudirginimų atvejais. Tiksliai dozuotinas vartojant vidun.
Beržas, karpotasis. Kadangi pasižymi inkstus dirginančiu poveikiu, beržo pumpurų antpilus, nuovirus kaip šlapimą varančią priemonę, galima vartoti tik prižiūrint gydytojui. Ilgai gerti negalima.
Bijūnas, sibirinis - labai nuodingas augalas. Vartoti vidun reikia labai atsargiai ir tiksliai dozuojant.
Burokas, valgomasis. Geriant šviežias burokėlių sultis, gali smarkiai suspazmuoti kraujagyslės. Todėl šviežiai išspaustos sultys turi 2-3 val. pastovėti, kad išgaruotų žalingos lakiosios frakcijos. Tada galima sultis gerti.
Česnakas, valgomasis. Negalima vartoti sergantiems epilepsija, pilnakraujams žmonėms ir nėščioms moterims.
Dagišius, paprastasis - nuodingas augalas. Tiksliai stebėti dozavimą.
Debesylas, didysis. Debesylo antpilas ir nuoviras kenksmingi nėščiosioms ir sergantiems inkstų ligomis.
Dilgėlė, didžioji. Nepritarus gydytojui, dilgėlės vartoti nederėtų. Šio augalo preparatai netinkami žmonėms, kurių padidėjęs kaujo krešumas, kurie serga hipertonine liga ir ateroskleroze. Netinka šis augalas ir moterims, kraujuojančioms dėl gimdos ir jos priedėlių cistų, polipų ir kitų navikų.
Driekana, baltoji. Tai nuodingas augalas. Jį perdozavus, galima susirgti inkstų uždegimu, pradėti viduriuoti krauju.
Erškėtis. Išgėrus erškėčio antpilo, būtina išskalauti burną šiltu vandeniu arba šiltu sodos vandeniu. Antpile esančios rūgštys ardo dantų emalį.
Erškėtis, kvapusis - nuodingas augalas, ypač šviežias, reikia atsargumo dozuojant.
Gailis, pelkinis - nuodingas augalas. Vartojant vidun, reikia būti labai atsargiam. Neteisingas dozavimas gali sukelti virškinamojo trakto gleivinės uždegimą.

Granatas (vaisiai). Vaisių sultis reikia gerti atskiestas vandeniu, nes jose yra daug įvairių rūgščių, kurios dirgina skrandį ir ardo dantų emalį. Atsargiai vartoti žievę, nes perdozavimas gali sukelti galvos svaigimą, silpnumą, traukulius, pabloginti regėjimą.
Jonažolė, paprastoji - nuodingas augalas, vidun vartoti labai atsargiai. Ilgai vartojama jonažolė siaurina kraujagysles ir didina kraujospūdį.
Kadagys, paprastasis. Negalima vartoti susirgus ūmiu inkstų uždegimu. Uogas reikia tiksliai dozuoti, negalima jų valgyti nėščiosioms.
Karpažolė bet kokios atmainos. Tai labai nuodingas augalas ir vidun jį vartoti reikia labai atsargiai.
Kartuolė, paprastoji. Šį nuodingą augalą galima vartoti tik kontroliuojant gydytojui. Nėščiosioms gali sukelti persileidimus.
Kopūstas, jūros (laminarija). Negalima vartoti jūros kopūsto sergant plaučių tuberkulioze, inkstų ligomis, furunkulioze, hemoragine diateze (reiškiasi kraujavimu ir kraujosrūvomis odoje, gleivinėje, vidaus organuose), dilgėline, esant nėštumui, kai netinka jodo preparatai.
Kraujažolė (visų atmainų) - nuodingas augalas. Kaip ir kiekvieną nuodingą augalą, vidun reikia vartoti labai atsargiai. Ilgai vartojant ir perdozuojant, gali imti svaigti galva, atsirasti odos išbėrimas. Paisyti tikslaus dozavimo.
Krienas, valgomasis. Nereikėtų valgyti daug krienų.
Kukurūzų kurkos. Tai stipri kraują krešinanti priemonė. Esant padidėjusiam kraujo krešumui, nevartoti.
Lauras, kilnusis. Jis gali sudirginti odą.
Leuzėja, šlamagraižė. Preparatai vartojami pagal nurodymus ir prižiūrint gydytojui. Nereikėtų vartoti žmonėms, kurių kraujospūdis padidėjęs, serga akių dugno ligomis.
Mėta, dirvinė ir miškinė. Vartojama vidun skatina persileidimus. Kultūrinė mėta nepavojinga.
Morka, valgomoji. Nevalgyti iš žemės kyšančios pažaliavusios šakniavaisio dalies, nes kenkia širdžiai.
Našlaitė, trispalvė. Ilgai vartojant ir perdozuojant našlaitės preparatus, galimas vėmimas, viduriavimas ir niežtintis išbėrimas.
Notra, miškinė - nuodingas augalas. Vidun vartoti atsargiai.

Pakalnutė, paprastoji. Nuodingas augalas. Pakalnutės preparatų negalima vartoti esant dideliems organiniams širdies ir kraujagyslių pakitimams, ūminiam miokarditui, endokarditui ir ryškiai išreikštai kardiosklerozei.
Papartis, kelminis - labai nuodingas augalas. Paparčio preparatai netinka esant širdies nepakankamumui, sergant kepenų, inkstų ligomis, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, ūmiomis virškinamojo trakto ligomis, esant aktyviai tuberkuliozei, nėštumui, dideliam išsekimui, mažakraujystei.
Pelynas (kartusis kietis) - nuodingas augalas. Vidun reikia vartoti atsargiai ir tiksliai dozuojant. Vengti ilgo vartojimo. Tai gali sukelti traukulius, haliucinacijas ir kitus psichinius sutrikimus. Karčiojo kiečio negalima vartoti nėščiosioms, taip pat sergant opalige.
Pipirlapė, europinė. Tai labai nuodingas augalas ir jį vartoti reikia labai atsargiai.
Putinas, paprastasis. Dėl didelio purinų kiekio putino uogų negalima valgyti sergant inkstų ligomis ir podagra.
Raudonėlis. Nevartoti nėštumo metu, nes gali įvykti persileidimas.
Riešutas, graikinis ir lazdyno . Šiuos ir kai kuriuos riešutus reikia valgyti saikingai. Padauginus jų, gali prasidėti galvos skausmai, nes riešutų branduoliai gali sukelti galvos smegenų kraujagyslių spazmus.
Rykštenė, auksinė. Nuodingas augalas. Jį reikia tiksliai dozuoti.
Rugiagėlė. Kadangi turi labai aktyvių junginių su ciano komponentais, turi būti atsargiai vartojama.
Rūgtis, dėmėtasis; rūgtis, karčiarūgštis; rūgtis takažolė. Pasižymi stipriomis kraują krešinančiomis savybėmis. Sergantys tromboflebitu, negali vartoti.
Saldymedis, plikasis. Ilgai vartojant saldymedį, o pavartojus karbenokseloną,- ypač dažnai pakyla arterinis kraujospūdis, susilaiko skysčiai, atsiranda patinimų, sutrinka lytinė sfera, susilpnėja seksualinis potraukis, išsivysto ginekomastijos, liaujasi augę plaukai arba ima slinkti ir pan.
Sėmenys. Nevartoti cholecistito (tulžies pūslės uždegimo) ir hepatito (kepenų uždegimo) atvejais. Sėmenų nepatartina vartoti ilgai.
Skleistenis, plikasis. Nuodingas augalas. Vartojant didesnėmis dozėmis, galima apsinuodyti.

Svogūnas, valgomasis. Svogūno antpilas netinka vartoti sergantiems širdies, kepenų ir inkstų ligomis.
Šaknis, auksinė. Tiksliai laikytis dozavimo. Gydytis reikia prižiūrint gydytojui. Negalima vartoti esant ryškiai išreikštiems nervų ligų simtomams, išsekusioms galvos smegenų žievės ląstelėms, hipertoninei ligai ir aterosklerozei, hipotonijai, sukeltai kraujagyslių vegetodistonijos.
Šaltekšnis, paprastasis. Nuodingas augalas. Tinka vartoti tik žievę, ne mažiau kaip metus išlaikytą sausoje vietoje arba 1 val. iškaitintą 100°C. Antraip nuo žievės galima apsinuodyti
Šlamutis, smiltyninis. Didina kraujospudį. Esant padidėjusiam kraujospūdžiui, ilgai nevartotinas.
Tramažolė, šliaužiančioji. Nuodingas augalas ir į vidų reikia vartoti atsargiai. Laikytis tikslaus dozavimo.
Taukė, vaistinė. Nuodingas augalas. Vartoti į vidų reikia atsargiai ir griežtai dozuojant.
Ugniažolė, didžioji. Visos dalys, ypač šaknys, yra nuodingos. Vartoti vidun reikia labai atsargiai, tiksliai dozuojant ir prižiūrint gydytojui. Gausus ir ilgas vartojimas sukelia pykinimą, vėmimą, viduriavimą, slopina kvėpavimo centrą.
Uosis, paprastasis. Nuodingas. Vidun vartoti atsargiai.
Valerijono šaknys. Negalima ilgai ir daug vartoti, nes slopina virškinimo organų veiklą, sukelia galvos skausmą, pykinimą, dirglią būseną, sutrikdo širdies veiklą.
Žemuogė (uogos). Kai kurie žmonės yra jautrūs žemuogėms. Jos sukelia alerginę ligą, kuri pasireiškia ilgai trunkančiu išbėrimu. Tokiais atvejais valgyti žemuogių negalima.
Ženšenis, šaknys. Vartoti tiktai šaltuoju metų laiku. Ilgai arba didelėmis dozėmis vartojant ženšenį, gali atsirasti nemiga, smarkus širdies plakimas, galvos, širdies skausmai, sumažėti lytinė potencija ir kita.
Žvaginė, trikertė. Šio augalo preparatai pavojingi padidėjusio kraujo krešumo žmonėms.
<a href="http://anastasija.lt/forum/viewtopic.ph ... >Projektas "Pasodinau medį - esu laimingas"</a>
vaiduze
Posts: 517
Joined: Tue 08 30, 2005, 0:18
Location: klaipeda

Post by vaiduze »

:oops: :roll:
<a href="http://anastasija.lt/forum/viewtopic.ph ... >Projektas "Pasodinau medį - esu laimingas"</a>
Žvaigždėtas dangus
Posts: 303
Joined: Thu 01 05, 2006, 12:36
Location: visata

Post by Žvaigždėtas dangus »

vaiduze wrote:Jonažolė, paprastoji - nuodingas augalas, vidun vartoti labai atsargiai. Ilgai vartojama jonažolė siaurina kraujagysles ir didina kraujospūdį.
.
:shock: :shock: :shock: Pirmą kartą išgirdau, kad ji nuodinga. Na, jei aš sveika gyva, reiškia netiesa- :lol:
O kad didina kraujospūdį, tai jau man labai gerai.
vaiduze
Posts: 517
Joined: Tue 08 30, 2005, 0:18
Location: klaipeda

Post by vaiduze »

na, kad su jom atsargiai reikia - tai tikrai zinau. kai saule labai sviecia- tai negalima, kodel nelabai pamenu, bet rimta priezastis buvo :)
ir labai gerai kai pavasari vitaminu truksta, ir kai liudesys apima, depresija...
<a href="http://anastasija.lt/forum/viewtopic.ph ... >Projektas "Pasodinau medį - esu laimingas"</a>
vaiduze
Posts: 517
Joined: Tue 08 30, 2005, 0:18
Location: klaipeda

Post by vaiduze »

o gal ka zinot kaip naturalu antibiotika? cesnaka zinau, bet man jis nelabai patinka... :)
<a href="http://anastasija.lt/forum/viewtopic.ph ... >Projektas "Pasodinau medį - esu laimingas"</a>
Kristina
Posts: 266
Joined: Wed 12 18, 2002, 3:24
Location: Airija-Lietuva
Contact:

Post by Kristina »

Yra tokia nebloga knygute" Naturalieji antibiotikai Svelnios gijima skatinancios augalines medziagos" aut. Petra Neumayer. Ten kaip naturalius antibiotikus mini: alijosiu, greipfutu seklu istrauka, cesnaka, biciu piki, australisko arbatmedzio alieju, ciobreli, svoguna :D taip pat eterinius aliejus, kurie turi priesvirusini poveiki (pvz. salaviju, eukalipto, pipirmetes, cinamono, gvazdikeliu, anyziu, mentolio, timolio ir t.t) Kiti augalai, kuriuose yra naturaliu antibiotiku: bergamotes (citrinu rusis), levandos, raudonelis, gvazdikeliai, dasis, kadagys, cinamonas, citrina, krienas, garstycios, barstuciai, reziukai, medetka, lapacho zieve.
Siaip siulyciau paskaityti knygute ten viskas labai issamiai aprasoma :D netgi ir apie cheminius antibiotikus.
Last edited by Kristina on Tue 03 28, 2006, 13:43, edited 1 time in total.
vaiduze
Posts: 517
Joined: Tue 08 30, 2005, 0:18
Location: klaipeda

Post by vaiduze »

aciu labai :H
<a href="http://anastasija.lt/forum/viewtopic.ph ... >Projektas "Pasodinau medį - esu laimingas"</a>
Žvaigždėtas dangus
Posts: 303
Joined: Thu 01 05, 2006, 12:36
Location: visata

Post by Žvaigždėtas dangus »

Basta wrote:ir kietina vidurius ;)
kaip ir melynes...
Cha, nejuokinkit :lol: , man užtenka suvalgyt saujele melyniu ir begu i tualeta, nes man laisvina.
Žvaigždėtas dangus
Posts: 303
Joined: Thu 01 05, 2006, 12:36
Location: visata

Post by Žvaigždėtas dangus »

vaiduze wrote:na, kad su jom atsargiai reikia - tai tikrai zinau. kai saule labai sviecia- tai negalima, kodel nelabai pamenu, bet rimta priezastis buvo :)
ir labai gerai kai pavasari vitaminu truksta, ir kai liudesys apima, depresija...
Taip, taip, kai sviecia saule-negalima, tai as dabar geriau, nes kazkokia depresija buvo - tai l. gerai.Visai neilgai geriau, kokia savaite, juk cheminius preparatus israso ilgesniam laikui.
Kristina
Posts: 266
Joined: Wed 12 18, 2002, 3:24
Location: Airija-Lietuva
Contact:

Post by Kristina »

Kiek zinau melynes reguliuoja viduriu veikla ir veikia skirtingai pgl reikala :D
Dobė
Posts: 675
Joined: Mon 09 26, 2005, 8:58
Location: Vilnius

Post by Dobė »

ir aš taip žinau - man tai pasitvirtina :lol:
Vija
Posts: 46
Joined: Fri 05 07, 2004, 20:04

Post by Vija »

Parupo man zensenis.
Tevukai pries tris metus parsiveze is kazko, kur reklamavo per TV, dabar auga du grazus krumai. Pernai ziurejau as i juos ir galvojau ar tik tos saknys stebuklingos, nu negi lapai niekam tinkami. Siemet nusiskyniau pluosta lapu ir sukisus i buteli uzpyliau degtine. Dabar laikau 10 paru tamsoje. O ka paskui darysiu dar nezinau. Paieskojau intike informacijos apie jo lapus, bet radau tik skurdzia info, kad tokia Alma is ju verda arbata.
Gal jus zinote ka nors daugiau?
Romas
Posts: 87
Joined: Thu 11 21, 2002, 15:38
Location: Vilnius

Post by Romas »

Lapai ir šaknys. Gali turėti visai skirtingą poveikį. Ir paprastai taip ir yra.

Stebuklingi augalai. Visi augalai yra stebuklingi. Plačiai išreklamuoti augalai nebūtinai stebuklingesni už tuos, kuriuos kasdien mindžiojame. Stebuklingas augalas gali visai netikti konkrečiam asmeniui.

Kaip atskirti sau tinkamus augalus?

1. Jeigu kuris nors augalas ar gėlė labai traukia mūsų dėmesį arba labai patinka, nemaža tikimybė, kad toks augalas mums tinka arba gydo.
2. Ragaujant arba geriant arbatą, jeigu labai patinka - tas pats.
3. Koks pojūtis pavartojus? Būna, kad gerti neskanu, bet pavartojus visai geras jausmas apima. Tokie atvejai retesni.
4. Susikurti savo atsirinkimo metodiką: virgulės, švytuoklės, delnu jaučia, kūnu jaučia, kvapą, ... - kiekvienam savo.
5. Klausti pas tą, kuris žino. Bet ne knygų prisiskaitęs, o iš tikrųjų žino.
Neringa
Posts: 590
Joined: Tue 02 04, 2003, 20:30
Location: Vilnius

Post by Neringa »

(+)
Mėnulio žiurkė
Posts: 10
Joined: Tue 01 23, 2007, 1:59
Location: Klaipėda

Post by Mėnulio žiurkė »

bute wrote:Del prostatos mano tėtis geria baltaziedes dilgeles (nepamenu kaip vadinasi), kuri nedilgina arbatele. 8)
Notrelėmis jas vadina. Nuo prostatos nežnau, bet nuo moteriškų ligų gelbsti. O dilgėlių nuoviras tinka galvai trinkti ir stabdo bet kokį kraujavimą.
Filosofas
Posts: 27
Joined: Tue 05 22, 2007, 17:49

Post by Filosofas »

Cia rasite aukstos kokybes vaistazoliu :)

http://anastasija.lt/forum/viewtopic.php?t=2049
omega
Posts: 13
Joined: Mon 12 19, 2005, 16:15
Location: vilnius

Re: Vaistingieji augalai

Post by omega »

pirmajame puslapyje radau parasyta, kad jonazole mazina kraujo spaudima..., bet is tiesu tai ji kaip tik didina spausima, nes veikia sutraukianciai arterines kraujagysles, o tai kelia spaudima... tad jos nederetu priskirti prie spaudima mazinanciu zoleliu...
kestutis670
Posts: 183
Joined: Mon 01 18, 2010, 15:02

Re: Vaistingieji augalai

Post by kestutis670 »

:h:
Artėja pavasaris.Kol darbai neužklupo pradėkime ruošti "gamtos vaistinėlę". Prisiminkime kada ir kokius augalus bei jų dalis rekomenduojama rinkti. Pasitikrinkime savo žinias apie "naminių vaistų" gaminimą , nes dažnai neteisingai juos gaminant gaunamas priešingas poveikis , nei tikėjomės. Eksperimentuoti nepatartina.

Dabar jau galima rinkti beržo pumpurus , o netrukus ir pušų bei kvapiųjų tuopų.
Pasiruoškite ir žievių. Juodojo gluosnio , ąžuolo , raugerškio.
Laikykitės augalų rinkimo taisyklių. Neskriauskime jų.

Pavasario darbams prasidėjus aš visuomet turiu pasiruošęs "antpiliuką" iš pumpurų , kurį naudoju dažnai pasitaikantiems smulkiems susižeidimams gydyti.Tam tikslui naudoju beržo , tuopos ,pušų bei gluosnių pumpurus surinktus prieš pat jiems sprogstant. Tuo metu jie turi daugiausiai dervų. Bitelės nuo jų renka pikį.
Stiklinę įvairių pumpurų užpilu degtine , kad apsemtų ir palaikau tamsioje šiltoje vietoje keletą dienų. Po to nukošiu , supilu į sandarų buteliuką ir laikau vaistinėlėje.
Jei susibraižau rankas patepu tuo antpiliuku žaizdeles ir jos kaip mat užgyja. :D
Nenaudokit "pilstuko" :!:

Būkit sveiki :!:
:love: :h:
kestutis670
Posts: 183
Joined: Mon 01 18, 2010, 15:02

Re: Vaistingieji augalai

Post by kestutis670 »

:h:
Jau pasirodė pirmieji šalpusnių žiedeliai. Jų arbatėlė tinka netik atsikosėjimui palengvinti , bet skanesnė nei tam tikslui naudojamų lapų. Rinkimui tinka tik naujai prasiskleidžiantys žiedeliai. Jau subrendę džiūdami "pavirsta" į pūkus pan. kaip kiaulpienių.
Būkit sveiki :!:
:love: :h:
Post Reply