Meilė sau...

Post by **Rytė** » Sat 03 29, 2003, 21:53

'Mylėk savo artimą kaip pats save'. Kas tų žodžių negirdėjęs?...
O kaip konkrečiai tą savo meilės rezervuarą pildyti? Kaip jūs save mokotės mylėt? Juk tai -labai mums ir šalia mūsų esantiems svarbu, ar ne?

Kartais aš kaip ant sparnų skraidau, darbai lyg patys darosi, eilėraščiai plūsta, lengva viskuo džiaugtis, laiminti kiekvieną dieną, situaciją, žmogų. Bet štai ima ir atslenka nepasitikėjimas savim į svečius. Jaučiuos nieko gero nedaranti, niekuo rimtu neužsiimanti, na, lyg ir kokia niekam nereikalinga. Gal tik man taip būna? Tenka save traukt iš tos negerų minčių balos. Vėl imu ieškot, kuo esu gera, ką darau naudingo, kuo save galiu pradžiugint. Pasiseka. Dabar jau visada.

O kaip jums būna?

Renata · Post by **Renata** » Wed 05 21, 2003, 10:33

Taip buna, turbut, kiekvienam. Gyvenimas lyg bangos - cia auktyn, cia zemyn. Taip ir su nuotaika ar meile sau. Tik viena problema - jei savo privalumus matai tik tu pats, niekas is sono neivertina nei geru savybiu, nei sauniu darbu, saves vertinimo balas smarkiai krinta. Akivaizdus irodymas, kad zmogus TIKRAI yra visuomeninis padaras

Kazkaip sita problema reikia spresti. Kartais uztenka tiesiog islaukti.
Siandien man kaip tik ta "nemadinga" nuotaika su filosofiniais nukrypimais. Galvon sove mintis, kad musu laime dazniausiai ateina is musu paciu, is kazkur giliai esancio sulinelio atiteka ir susvinta veide, o priesingos emocijos, kaip taisykle, turi isorine priezasti. Konkreti manojo "miglu sezono" kaltininke yra sms, kurios as nesulaukiu. Zmogus turi lakia fantazija, na tai ji ir "darbuojasi" is peties

. Kuo toliau, tuo graziau

. Guodzia viena mintis: Renata (jei mirtinai neserga) nebuna blogos nuotaikos ilgiau kaip viena para. Rytoj isaus kita diena ir...pasaulis pasikeis. Nes pasikeisiu as pati. Busiu tokia faina faina sau ir kitiems.

Post by **Gluosnė** » Wed 05 21, 2003, 10:44

Ilga laika dirbtinai viska dariau...Sintetine meile sau.. Nes "taip reikia". dabar nutariau rimciau pasikapstyti preityje, kad pasalinciau visas nemeiles ir net neapykantos sau priezastis.. Meiles erdves tokia, kokia esu dabar...tikrai nesukursiu. Tad-reikia augti..

Ir uzaugsiu..

O save užauginusi.. pavyzdžiu dukrai būsiu..geru pavyzdžiu..

Irute · Post by **Irute** » Fri 05 23, 2003, 10:12

Sveikučiai

Loreta rašo:

'Mylėk savo artimą kaip pats save'. Kas tų žodžių negirdėjęs?...
O kaip konkrečiai tą savo meilės rezervuarą pildyti? Kaip jūs save mokotės mylėt? Juk tai -labai mums ir šalia mūsų esantiems svarbu, ar ne?

Vieną gražią dieną susimąsčiau, kaip aš galiu ką nors "artimo" mylėti, jei
nemyliu pati savęs? Nuolat kritikuoju save, smerkiu, "baudžiu" sunkiais ir nemaloniais buities darbais........

Netgi pradėjo vystytis fizinio kūno autoimuninės ligos( tai tokie susirgimai, kai organizmas į savo audinius reaguoja kaip į svetimkūnius ir pradeda juos ardyti). Supratau, kad mano dvasinė graužatis jau pereina į fizinį planą

Nuo tos dienos viskas pasikeitė. Nežinau, kaip tai išėjo, tiesiog savaime, nes jau nebebuvo kur trauktis, buvo taip pagedusi sveikata, kad jau siūlė
medikai operuotis.Nusispjoviau į medikus ir pasinėriau į jogą.

Rezultatas puikus: pirmą pavasarį po daugelio metų aš galiu džiaugtis žydinčiais sodais nečiaudėdama ir neašarodama ir nevartodama vaistų nuo alergijos

Mano gyvenime atsiranda vis daugiau geranoriškų ir mielų žmonių. Ačiū jums.

Uosis · Post by **Uosis** » Fri 05 23, 2003, 12:33

Mane taip pat kamuoja chroniška savigrauža

. Priimti save tokį, koks esu, su trūkumais, man trukdo kitų žmonių kritika. Man net malonu ištarti - priimu save tokį, koks esu

O šiaip manau, sodybose, kai žmonėse vis rasis meilės nuostabios, ta aplinkinių kritika turėtų ženkliai sumažėti, o ir savęs įvertinimas pasidarys natūralus ir tvirtas

Ingrida · Post by **Ingrida** » Fri 05 23, 2003, 15:52

Jei mes pripažystam, kad egzistuoja trūkūmai, vadinasi egzistuoja normos. vadinasi vėl atgal, vėl į dirbtinį pasaulį.

Argi pas Dievulį yra trūkumai?

Manau, kad tikrai mums sunku be išlygų mylėt save. Mes augam. Medis per dieną, metus neužauga. neužaugsim ir mes per metus ar tris. Bet turiu gražią viltį. ir realią: mano vaikai jau auga kitokie. Didžiajam (9) dar sunkiau su meile sau. O mažylis (7) - švyti visas. Be abejo, būna dar ir jiems sunkių minučių.

papasakosiu, kaip mes augame.:

Sėdime ir vartome didelę krūvą žurnalų "Mano namai". Mažylis: "man gražus šitas kambarys, tik kad būtų netvarkingas." Didysis: "eik tu žąsine, ką tu čia grybauji."
Po poros savaičių vėl vartome tuos pačius žurnalus.Didysis: "Kajau, žiūrėk, koks gražus tas kambarys, tik aišku jis gali būti netvarkingas."

Dzovi · Post by **Dzovi** » Mon 07 24, 2006, 20:45

kai pagalvoji,kad labiau artimo uz save nepazisti...Kas be islygu klauso manes,kas viska zino(ir siekius ir nesekmes),kas gali viska keisti kai as to noriu,kas visada pasielgs taip kaip man atrodo geriausia ir t.t.-juk tai AS!!! Na dabar pasakykit man ar ne labiau save emet myleti?

zenzenas · Post by **zenzenas** » Tue 07 25, 2006, 10:08

save myleti butu lengviau jei kas kitas myletu ir priimti toki, koks esu:) Kuris palaikytu.... Tada ir save myleti yra kur kas lengviau:)

Irute · Post by **Irute** » Tue 07 25, 2006, 12:35

Zenzenai, paprastai taip myli ir palaiko savo vaikus tėvai

tam tėvai ir skirti.

Dzovi · Post by **Dzovi** » Wed 07 26, 2006, 0:26

Tevai irgi turetu myleti...bet jei jau to nera...vistiek zmogus ant svieto ne vienas...ar ne?Juk anksciau ar veliau,kazkas ima ir myli.

Indraja · Post by **Indraja** » Wed 07 26, 2006, 8:41

Tėvai labai gali padėti vaikui priimti save tokį koks jis yra. Nors mano mama ir pati geriausia, bet kartais mėgsta pabumbėti , kad saldumynų mažiau valgyčiau, nors juos labai mėgstu, o kai jų neatsisakau pavadina storule, bet smalyžiauju tikrai ne kiekviena diena, todėl susirūpinti mano mityba jai nereikėtų, bet žiūrėdama į kitas mano amžiaus merginas nori ir mane tokia matyti, bet ne tokia kokia esu iš tikrųjų.

Irute · Post by **Irute** » Wed 07 26, 2006, 19:44

Indraja, mama turbūt rūpinasi tavo sveikata

Rami · Post by **Rami** » Wed 07 26, 2006, 20:51

amzinas klausimas tarp tevu ir vaiku...(na iki siol amzinas buvo

) "ar leist vaikui daryt tai,ko jis nori,nepriklausomai nuo manes"...

Indraja · Post by **Indraja** » Thu 07 27, 2006, 8:32

zenzenas · Post by **zenzenas** » Thu 07 27, 2006, 9:48

Tevai visa amziu negyvens....

J · Post by J » Thu 07 27, 2006, 13:39

Užburtas ratas gaunasi - kol neišmoksi mylėti savęs, tol negalėsi mylėti aplinkinių, ir nepajusi meilės iš jų. Čia veikia dėsnis - ką atiduosi - tą ir gausi atgal...
Nežinau kito varianto, tik pradžioj išmokt mylėt save. O aplinkinių meilė ateis savaime. Visiškai to nelaukiant ir nesitikint...

pasislepusi · Post by **pasislepusi** » Fri 07 28, 2006, 11:37

hmm... ir as susimasciau... tiksliau mane uzkabino klausimas, ar Dievulis neturi trukumu... manau turi

taciau nezinau kas ji pazista jog galetume tuo isitikinti

taciau mes (bent jau didele dalis) vistiek ji mylime, su jo trukumais. nu tai analogiskai ir su zmonemis gaunasi. trukumai irgi gali puosti. cia gal kaip su toms strazdanelem knygoj buvo. kas vienam trukumas, kitam gal susizavejimo objektas

o savikritika... ziaurus dalykas, taciau sunku isivaizduoti zmogu, kuris isviso saves nemyletu... man sunku, mat zmones sako, kad aplinkiniuose mes matome tai, kokie esame patys. o as niekaip nesuprantu kaip galima saves neapkesti...

Rami · Post by **Rami** » Sun 07 30, 2006, 18:36

Na kad jau kas,o Dievas trukumu neturi

nebent jo trukumai tai privalumai

Dzovi · Post by **Dzovi** » Mon 07 31, 2006, 22:50

gerai jus cia apie privalumus ir trukumus.Pritariu,kad norint trukumai tampa privalumais.Jei tik jie nera pikti ar ziaurus charakterio bruozai...tai greiciau turetu buti kuno bruozai(juos ymanoma pataisyti,uztusuoti.