Sveiki
Permetu Laimio žinutę iš konferencijos:
Gera diena visiems,
Visus besidominčius Ščetinino tipo mokykla kviečiu užeiti į mūsų grupelės
sukurtą tinklapį http://www.tautinemokykla.lt. Kol kas jis dar jaunas ir tuštokas,
bet pradžia gera. Visi patarimai priimami adresu [email protected].
sėkmės jums visiems
Tautinė mokykla
Moderators: Rytė, Visi tvarkytojai
-
- Posts: 1564
- Joined: Sun 12 22, 2002, 13:34
Citata iš tinklapio:
Kuriame mokyklą!
Mes esame grupelė geros valios žmonių. Vyresniųjų vaikai jau suaugę, jaunesnių dar tik auga, o jauniausiųjų vaikai dar negimę. Esame skirtingo amžiaus, profesijų, pomėgių... tačiau visus mus vienija bendra svajonė – sukurti savo vaikams rojaus kampelį, kuriame jie jaustųsi laimingi ir mylimi.
Norime savo vaikams mokyklos, kurioje jie galėtų jaustis tikrais žmonėmis, kurioje jie išmoktų gyventi, mylėti ir kurti gyvenimą šviesiomis mintimis.
Mūsų svajonės sudėliotos į šio tinklapio lentynėles. Kiekvienoje lentynėlėje po spalvą. Kai suderinsime visas spalvas, tai iš lietaus ir saulės gims vaivorykštė, o iš mūsų svajonių – mokykla.
Peržiūrėkit šio tinklapio lentynėles, o jei rasit jums tinkamą ir širdžiai mielą spalvą, tai prisijunkite. Kurkime mokyklą kartu! Kurkime ją sau ir savo ateičiai – mūsų mieliesiems vaikams.
Kuriame mokyklą!
Mes esame grupelė geros valios žmonių. Vyresniųjų vaikai jau suaugę, jaunesnių dar tik auga, o jauniausiųjų vaikai dar negimę. Esame skirtingo amžiaus, profesijų, pomėgių... tačiau visus mus vienija bendra svajonė – sukurti savo vaikams rojaus kampelį, kuriame jie jaustųsi laimingi ir mylimi.
Norime savo vaikams mokyklos, kurioje jie galėtų jaustis tikrais žmonėmis, kurioje jie išmoktų gyventi, mylėti ir kurti gyvenimą šviesiomis mintimis.
Mūsų svajonės sudėliotos į šio tinklapio lentynėles. Kiekvienoje lentynėlėje po spalvą. Kai suderinsime visas spalvas, tai iš lietaus ir saulės gims vaivorykštė, o iš mūsų svajonių – mokykla.
Peržiūrėkit šio tinklapio lentynėles, o jei rasit jums tinkamą ir širdžiai mielą spalvą, tai prisijunkite. Kurkime mokyklą kartu! Kurkime ją sau ir savo ateičiai – mūsų mieliesiems vaikams.
Yra tik vienas Dievas ir jis yra visur
-
- Posts: 1564
- Joined: Sun 12 22, 2002, 13:34
Manau čia tinkama tema įdėti Laimio kažkada persiųstą Zigmo Zinkevičiaus straipsnį
Mokymo procesas be tautinio ugdymo
Lyginant prieškarinės Lietuvos švietimo dokumentais, dabar svarstomasis turi vieną esminį trūkumą: jame nebėra lietuvio, kaip savo krašto patrioto, ugdymo pabrėžimo. Su žiburiu reikia ieškoti tokių sąvokų kaip Tėvynės meilė, patriotizmas ir pan., kurios anuomet būdavo pabrėžiamos. Viza tai dabar tik paminima, bet neišryškinama. Mokymo procesas nebekreipiamas tautinio ugdymo linkme.
Ar dabar tai jau nebeaktualu? Labai aktualu! Gerai pamenu, nes pats išgyvenau, kaip 1940 metais bolševikai, okupavę Lietuvą, pirmiausia sugriovė tautinį moksleivių auklėjimą. Nuo to pradėjo bolševikinę švietimo pertvarką. Rodos, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, reikėjo pradėti nuo to, ką bolševikai buvo sugriovę: atkurti tautinį auklėjimą. Bet tai nebuvo adaryta. Beveik neatsižvelgta į prieškario Lietuvos patirtį.
Iš pradžių, dar 1988 metais, buvo iškelta tautinės mokyklos koncepcija. Paskui nuo jos nutolta. Dabar svarstomose „Švietimo gairėse“ ji beatgaivinama. „Gairių“ tikslas – nužymėti švietimo politikos prioritetus, tikslus ir uždavinius. Tarp prioritetų tautinio ugdymo nematyti. Dėl to nenuostabu, kad švietimo darbuotojus ir ypač mokinius galima išgirsti sakant: „Kam mums reikalinga ta nepriklausomybė?“.
Tautinis auklėjimas pakeičiamas pilietiniu auklėjimu. Bet tai ne tas pats. Tauta – įgimtas fenomenas, o pilietybė – dirbtinis dalykas, susijęs su valstybe, kuri irgi yra dirbtinis fenomenas. Lietuvos pilietis gali būti ir nelietuvis, net antilietuviško nusiteikimo žmogus, sakysim, koks nors Burokevičius ar liūdno atminimo Valerka Ivanovas. Pastarasis, atlikęs bausmę, dirbo mokykloje, net dėstė istoriją – didesnio kuriozo ir būti negali! Kadangi pagrindiniuose švietimo dokumentuose tautinis auklėjimas nedeklaruojamas, tai jis paliekamas savieigai, taigi elgiamasi kaip sovietmečiu. Netgi apibūdinant sovietmečio švietimą, dabar stengiamasi nutylėti tautinio auklėjimo sugriovimo faktą. Antai reprezentaciniame leidinyje „Švietimas ir mokslas Lietuvoje“ (2002), skyriuje apie švietimą okupacijos metais, nė žodžiu nepaminimas tautinio auklėjimo sugriovimas. Vietoje tautiškumo dabar iškeliamas kosmopolitizmas. Žvalgomasi į Ameriką. Bet užmirštama, kad JAV – tai emigrantų šalis, tautų mišinys. Šiuo atžvilgiu mums jos pavyzdys visai netinka.
Švietimo sistemoje kalbos apie lietuvybę apšaukiamos politikavimu, o
mokyklose politikuoti uždrausta, mokykla depolitizuota. Tokio auklėjimo rezultatas: 55 proc. jaunosios kartos neigiamai vertina lietuvybę! Tai Broniaus Kuzmicko ir Lilijanos Astros tyrimo duomenys, paskelbti knygoje „Šiuolaikinė lietuvių tautinė savimonė“.
Kosmopolitiška švietimo koncepcija traukia atgal ministro Algirdo Monkevičiaus gerai vykdomą švietimo reformą. Tai viena iš svarbių jos „buksavimo“ priežasčių.
Dabartiniuose švietimo politikos dokumentuose daugiau kalbama apie tautinių mažumų tapatybės išlaikymą, negu apie lietuvių lietuvybės ugdymą. Rezultatai akivaizdūs. Prieš porą metų pavažinėjau po mokyklas, norėjau pažiūrėti, kaip minima Vasario 16-oji. Įspūdis pribloškiantis. Jūs nepatikėsite: tikrai nuoširdžiai minėjo tik labiausiai nutautusių Vilniaus ir Šalčininkų rajonų mokyklos! Ten atėjo mokiniai su tėvais (kurių dauguma lietuviškai nesupranta), dainavo tautines lietuvių dainas, šoko lietuviškus šokius. Lietuviški vaikų darželiai minėjo kartu su lenkiškais: lietuviukai ir lenkiukai, susikibę rankomis, traukė „Ąžuolai žaliuos…“. Nieko panašaus nemačiau kitur – viskas dirbtina, valdiška.
Neretai girdime pasiaiškinant: einame į Europą, o ten tautiškumo rereikės! Esą tai senamadiškas reliktas. Anaiptol! Europos Sąjungos nuostatuose tautiškumas kaip tik pabrėžiamas, net Mastricho sutartyje. Mes Europai esame įdomūs būtent savo tautiškumu, labai sena tautine kultūra. Mūsų kosmopolitizmu jie visai nesidomi.
Dar vienas dalykas. Dabar svarstomos „Gairės“ buvo sunkiai gaunamos, lyg įslaptintos. Ir aš gavau, kaip sakoma, „per blatą“. Suvažiavimo dalyviams įteikė tik „Gairių“ santrumpas (prieš pat posėdį, perskaityti nebespėjo), anksčiau, matyt, svarstytojai jų nė nematė. Taigi svarstoma sovietiškai, neskaičius svarstomo dokumento!
Prof. Zigmas ZINKEVIČIUS
© 2003 "XXI amžius"
Mokymo procesas be tautinio ugdymo
Lyginant prieškarinės Lietuvos švietimo dokumentais, dabar svarstomasis turi vieną esminį trūkumą: jame nebėra lietuvio, kaip savo krašto patrioto, ugdymo pabrėžimo. Su žiburiu reikia ieškoti tokių sąvokų kaip Tėvynės meilė, patriotizmas ir pan., kurios anuomet būdavo pabrėžiamos. Viza tai dabar tik paminima, bet neišryškinama. Mokymo procesas nebekreipiamas tautinio ugdymo linkme.
Ar dabar tai jau nebeaktualu? Labai aktualu! Gerai pamenu, nes pats išgyvenau, kaip 1940 metais bolševikai, okupavę Lietuvą, pirmiausia sugriovė tautinį moksleivių auklėjimą. Nuo to pradėjo bolševikinę švietimo pertvarką. Rodos, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, reikėjo pradėti nuo to, ką bolševikai buvo sugriovę: atkurti tautinį auklėjimą. Bet tai nebuvo adaryta. Beveik neatsižvelgta į prieškario Lietuvos patirtį.
Iš pradžių, dar 1988 metais, buvo iškelta tautinės mokyklos koncepcija. Paskui nuo jos nutolta. Dabar svarstomose „Švietimo gairėse“ ji beatgaivinama. „Gairių“ tikslas – nužymėti švietimo politikos prioritetus, tikslus ir uždavinius. Tarp prioritetų tautinio ugdymo nematyti. Dėl to nenuostabu, kad švietimo darbuotojus ir ypač mokinius galima išgirsti sakant: „Kam mums reikalinga ta nepriklausomybė?“.
Tautinis auklėjimas pakeičiamas pilietiniu auklėjimu. Bet tai ne tas pats. Tauta – įgimtas fenomenas, o pilietybė – dirbtinis dalykas, susijęs su valstybe, kuri irgi yra dirbtinis fenomenas. Lietuvos pilietis gali būti ir nelietuvis, net antilietuviško nusiteikimo žmogus, sakysim, koks nors Burokevičius ar liūdno atminimo Valerka Ivanovas. Pastarasis, atlikęs bausmę, dirbo mokykloje, net dėstė istoriją – didesnio kuriozo ir būti negali! Kadangi pagrindiniuose švietimo dokumentuose tautinis auklėjimas nedeklaruojamas, tai jis paliekamas savieigai, taigi elgiamasi kaip sovietmečiu. Netgi apibūdinant sovietmečio švietimą, dabar stengiamasi nutylėti tautinio auklėjimo sugriovimo faktą. Antai reprezentaciniame leidinyje „Švietimas ir mokslas Lietuvoje“ (2002), skyriuje apie švietimą okupacijos metais, nė žodžiu nepaminimas tautinio auklėjimo sugriovimas. Vietoje tautiškumo dabar iškeliamas kosmopolitizmas. Žvalgomasi į Ameriką. Bet užmirštama, kad JAV – tai emigrantų šalis, tautų mišinys. Šiuo atžvilgiu mums jos pavyzdys visai netinka.
Švietimo sistemoje kalbos apie lietuvybę apšaukiamos politikavimu, o
mokyklose politikuoti uždrausta, mokykla depolitizuota. Tokio auklėjimo rezultatas: 55 proc. jaunosios kartos neigiamai vertina lietuvybę! Tai Broniaus Kuzmicko ir Lilijanos Astros tyrimo duomenys, paskelbti knygoje „Šiuolaikinė lietuvių tautinė savimonė“.
Kosmopolitiška švietimo koncepcija traukia atgal ministro Algirdo Monkevičiaus gerai vykdomą švietimo reformą. Tai viena iš svarbių jos „buksavimo“ priežasčių.
Dabartiniuose švietimo politikos dokumentuose daugiau kalbama apie tautinių mažumų tapatybės išlaikymą, negu apie lietuvių lietuvybės ugdymą. Rezultatai akivaizdūs. Prieš porą metų pavažinėjau po mokyklas, norėjau pažiūrėti, kaip minima Vasario 16-oji. Įspūdis pribloškiantis. Jūs nepatikėsite: tikrai nuoširdžiai minėjo tik labiausiai nutautusių Vilniaus ir Šalčininkų rajonų mokyklos! Ten atėjo mokiniai su tėvais (kurių dauguma lietuviškai nesupranta), dainavo tautines lietuvių dainas, šoko lietuviškus šokius. Lietuviški vaikų darželiai minėjo kartu su lenkiškais: lietuviukai ir lenkiukai, susikibę rankomis, traukė „Ąžuolai žaliuos…“. Nieko panašaus nemačiau kitur – viskas dirbtina, valdiška.
Neretai girdime pasiaiškinant: einame į Europą, o ten tautiškumo rereikės! Esą tai senamadiškas reliktas. Anaiptol! Europos Sąjungos nuostatuose tautiškumas kaip tik pabrėžiamas, net Mastricho sutartyje. Mes Europai esame įdomūs būtent savo tautiškumu, labai sena tautine kultūra. Mūsų kosmopolitizmu jie visai nesidomi.
Dar vienas dalykas. Dabar svarstomos „Gairės“ buvo sunkiai gaunamos, lyg įslaptintos. Ir aš gavau, kaip sakoma, „per blatą“. Suvažiavimo dalyviams įteikė tik „Gairių“ santrumpas (prieš pat posėdį, perskaityti nebespėjo), anksčiau, matyt, svarstytojai jų nė nematė. Taigi svarstoma sovietiškai, neskaičius svarstomo dokumento!
Prof. Zigmas ZINKEVIČIUS
© 2003 "XXI amžius"
-
- Posts: 31
- Joined: Fri 05 13, 2005, 16:48
"Nera ismirusios tautos nuo bado, bet yra isnykusios, del prarastu tradiciju tautiskumo" - tokia mintimi siu metu lietuviu kalbos egzamino teste buvo pradetos uzduotys. Taip juk jaunimui neidomu kas liaudiska, tautiska, ar dar kaip sako "kaimiska". O gal jau nevisad kaltas tas jaunimas??? Juk ir pasiula didesne popsu sou, ir nekoks pavyzdys subrendusiu zmoniu domejimosi tautiskumu ir tradicijomis savomis..... Taigi kur link traukia musu tautele?
-
- Posts: 1311
- Joined: Fri 09 27, 2002, 23:01
Re: Tautinė mokykla
Klausimas tinklapio kurejams: kodel tinklapis tautinemokykla.lt apleistas? Ilga laika net forumas buvo neatnaujintas? Ir siaip neatnaujinamas, neuzbaigtas tvarkyti. Ar jau nebeydomu? Nors veikla juk vyksta.. mokykla atsidarys...Aurimas wrote:Sveiki
Permetu Laimio žinutę iš konferencijos:
Gera diena visiems,
Visus besidominčius Ščetinino tipo mokykla kviečiu užeiti į mūsų grupelės
sukurtą tinklapį http://www.tautinemokykla.lt. Kol kas jis dar jaunas ir tuštokas,
bet pradžia gera. Visi patarimai priimami adresu [email protected].
sėkmės jums visiems
-
- Posts: 101
- Joined: Tue 01 21, 2003, 3:50
- Location: kažkur anapus
Re: Tautinė mokykla
Nors nesu kurejas, bet ysiterpsiu. Buvo techniniu problemu su palaikymo komanda, taciau kiek zinau viskas sprendziama ir ledai pajudejoMindaugas wrote: Klausimas tinklapio kurejams: kodel tinklapis tautinemokykla.lt apleistas? Ilga laika net forumas buvo neatnaujintas? Ir siaip neatnaujinamas, neuzbaigtas tvarkyti. Ar jau nebeydomu? Nors veikla juk vyksta.. mokykla atsidarys...
-
- Posts: 1378
- Joined: Mon 05 19, 2003, 11:42
- Location: Link Ukmergės
- Contact:
Re: Tautinė mokykla
Kadangi aš esu kūrėjas to tinklapio tai atsakysiu. Kūriau tinklapį aš, o techninę dalį darė Arūnas. Rolandas davė talpintis pas save serveryje. Judinau ir forumą. Kai aš pasitraukiau iš to judėjimo, tai tinklapis ir liko toks, koks buvo. Taigi, tinklapis neatnaujintas, nes dar nebuvo surastas naujas žmogus vietoj manęs.Mindaugas wrote:Klausimas tinklapio kurejams: kodel tinklapis tautinemokykla.lt apleistas? Ilga laika net forumas buvo neatnaujintas? Ir siaip neatnaujinamas, neuzbaigtas tvarkyti. Ar jau nebeydomu? Nors veikla juk vyksta.. mokykla atsidarys...
Reikalai toj komandoj klostosi gerai, tik į internetą jie nebuvo pateikiami.
Kadangi Leonardas lygiai tuo pat metu parašė lygiai tokią pat užuominą į man asmenine žinute, kad etseit man trūksta vietos pasireikšti, tai kodėl tautinėmokykla.lt stovi tuščias???? Tai manau ča Mindaugas tą patį norėjo pasakyti. Tai jei taip, tai atsakysiu, o jei ne tai galit ištrinti šitą žinutę.
Pasitraukiau iš tos komandos, nes noriu kurti kiek kitokią mokyklą. Jie labai geri žmonės ir jiems gerai sekas. Bet jų pozicija yra rišti mokyklą prie vietos, t.y. prie Užulėnio kaimo, o mano pozicija yra rišti mokyklą prie gyvenvietės, t.y. prie Sukinių, Braziukų ar Sidabrių. Jie nori kitaip, taigi nematau prasmės jiems trukdyti. Išėjau kurti kitos mokyklos.
-
- Posts: 2
- Joined: Sat 06 24, 2006, 13:47
- Location: Alytus
Išsakykite savo poziciją
Maloniai kvieciame pasirasyti interneto svetaineje:
http://www.tevuforumas.lt/mokyklos
Maloniai kvieciame pasirasyti interneto svetaineje:
http://www.tevuforumas.lt/mokyklos
Minčių nepatikėk liežuvio valiai, o paikai minčiai- poelgių savų./W.Shakeaspeere/