Standartinė
Aureja » Ant 01 29, 2008, 13:33
“Jūs jau esate laisvi!
Kliūtis yra tai,
kad galvojate,
ir tikite,
jog tai, ką galvojate,
yra tikra.“
Cezaris Teruelis
Cezaris Teruelis (Cesar Teruel) gimė 1969 m. Venesueloje. Nuo pat vaikystės jis intensyviai domėjosi dvasiniais klausimais. Tarsi atsakymas į jo maldas 1998 m. gruodžio mėn. įvyko jo kelionė į Pietų Indiją. Cezaris lankėsi pas Satją Sai Babą, kuris nusiuntė jį į Ramanos Maharišio ašramą Tiruvanamalai. Ten vienoje ašramo salėje išvydęs Ramanos Maharišio statulą, jis patyrė neįtikėtiną, labai stiprų išgyvenimą, kurio metu jo individualumo jausmas akimirksniu tiesiog pradingo. Patyrimas buvo toks, kad jis nejautė savo kūno. Save jis juto kaip erdvę, o pasaulį suvokė tarsi plūduriuojančią, fiziškai neegzistuojančią oro pilį – tai buvo vien tik šviesų ir spalvų žaismas. Tuo metu jis dar nežinojo, kad šis akimirką trukęs išgyvenimas – tai jo tikrosios Savasties kaip Sąmonės erdvės (eterio), kurioje tarytum egzistuoja visa pasireiškusi visata, patyrimas. Atgavus kūno sąmonę, jį užvaldė nepaprastas laisvės, laimės ir ramybės jausmas. Visą savaitę jis beveik nevalgė ir nemiegojo. Tuo metu jis neturėjo mokytojo, suvokusio savo tikrąjį Aš ir galėjusio jam patvirtinti, kad tai buvo Tiesos patyrimas, todėl ilgainiui ši būsena pradingo.
Tik po kelių mėnesių, sugrįžęs į Satjos Sai Babos ašramą, Cezaris sutiko poną Ratan Lalą, Satjos Sai Babos pasekėją, kuris tapo jo mokytoju, vedusiu jį savęs tyrinėjimo keliu ir padėjusiu vėl patirti tai, ką išgyveno Ramanos Maharišio ašrame. Dabar šį patyrimą papildė naujas pojūtis, kurį Cezaris apibūdina taip: „Manyje, dešinėje krūtinės pusėje kilo labai subtili, bet ir labai galinga vibracija“.
Nuo to laiko Cezario individualumo jausmas palaipsniui mažėjo, kol galiausiai visiškai išnyko. Po to, kai 2005 m. liepos mėn. mirė jo mokytojas Šri Ratan Lalas, Cezaris, pildydamas jo valią, šešis kartus per savaitę veda viešus satsangus Putapartyje, Pietų Indijoje. Savo patyrimu ir žiniomis jis dalinasi su kitais ieškančiaisiais Tiesos ir taip padeda jiems suvokti jų tikrąją Savastį.
Cezaris Teruelis
nepriklauso jokiai religijai,
nėra susijęs su jokia
dvasine organizacija ir neneigia nė vienos iš jų.
Mokymas
* „Kiekvienas ieškantysis Tiesos siekia išsilaisvinimo ir ieško mokytojo, kuris parodytų jam kelią, kaip tai pasiekti. Kai ieškantysis trokšta išsilaisvinimo ir vien tik išsilaisvinimo, atsiranda mokytojas ir praneša jam „gerąją naujieną“: „Tu jau esi laisvas“. Vienintelė kliūtis, trukdanti suvokti šią tiesą, – tai, ką žmogus galvoja apie save („aš esu tas ir tas, toks ir anoks“) ir tiki, jog jis yra tai, ką galvoja. Vadinamosios dvasinės praktikos – tai bandymas pašalinti klaidingas idėjas, kurias ieškantysis yra sukūręs apie save. Tačiau tos idėjos išnyksta tiesiog atitraukus dėmesį nuo materialių pavidalų (pojūčių objektų, įskaitant ir kūną) ir mentalinių formų (minčių, sąvokų, idėjų) ir sutelkus jį į Tą, kuris visa tai suvokia. Tuomet protas sustoja, visos idėjos bei koncepcijos žlunga ir žmogus suvokia, kas jis yra iš tikrųjų – gryna Sąmonė ar Suvokimas/Žinojimas, neapribotas konkrečiu vardu ir forma.“
* „Nėra jokio atskirumo – tik atskirumo jausmas.
Nėra jokio individo – tik individualumo jausmas.
Nėra jokio ego – tik klaidingas savo tikrojo Aš/ Sąmonės sutapatinimas su tuo, kas nesi (su apraiška).“
* „Tai, kas laikoma protu, yra ne kas kita, o idėja: „aš esu kūnas“. Tai mintis, koncepcija, kuri kyla tuomet, kai bevardė ir beformė Sąmonė (tai, kas iš tikrųjų esame) susieja, identifikuoja ir apriboja save konkrečia individualia forma.“
* „Įprasta manyti, kad apraiška/manifestacija – tai iliuzija, t.y., kad pati apraiška yra atskira nuo pirminio šaltinio, nepasireiškusios Sąmonės. Pati ši idėja savaime yra iliuzija, nes Sąmonė ir tai, kas joje pasireiškia, yra neatskiriami. Tai yra viena ir tas pat. Taigi, kas ką suvokia?“
* „Manoma, kad ramybė gali būti pasiekiama arba prarandama pojūčių objektų dėka. Ta proto veikla, psichologinio sąlygotumo apspręsta energija, ir yra būtent tai, kas ir atima jūsų ramybę. Ramybė negali būti jūsų troškimo objektu. Ramybė yra tai, kas jūs esate.“
* „Ramybė prarandama tuomet, kai ko nors trokštama, kai trokštama net pačios ramybės.“
* „BUVIMAS – tai jutimas negalvojant, neanalizuojant, neinterpretuojant.“
* „Atminkite – jūs neieškote Savasties/tikrojo Aš. Savastis nėra tai, ką pametėte. Jūs ieškote proto. O kai imate jo ieškoti, jis išnyksta, ir tuomet suvokiate – jis neegzistuoja!“
* „Tai, kas atsiranda ir išnyksta, nėra tikra. Tikra Tai, kame viskas atsiranda ir išnyksta, ir jūs esate Tai – Bevardis ir beformis Sąmonės ekranas, kuriame viskas atsiranda ir išnyksta kaip šviesų ir spalvų žaismas.“
Dievo ausi greiciausiai pasiekia zodziai, is zmogaus sirdies ateinantys (J. Kuvykas)
Sveiki, sveiki visi! Šį vakarą (spalio 23 d.) Vilniaus klube "Gyvieji namai" lankysis svečiai iš Krasnojarsko krašto, Visariono ekogyvenvietės. Žadėjo padainuoti ir papasakoti apie savo patirtį, bus galima paklausinėti ir padiskutuoti, bei šiaip gražiai pasibūti 
