jasmin rašė:Beje, kalbant šia tema, tai labai įdomios informacijos yra Jono Markūno knygoje tuo ilgu ir painiu pavadinimu (“Žmogaus gyvenimo nesėkmių bei ligų priežastys ir galimybės jų išvengti”). Knyga patektų į mano naudingiausių kada nors perskaitytų knygų trejetuką.

Labai rekomenduoju.
Jei kalbam apie laisvumą ir ne tik seksualinį, bet aplamai, ribų ar kompleksų nusimetimą, šiaip apie procesus vykstančius gyvenime ir santykius tarp žmonių, siūlyčiau pavartyti Neale Donald Walsch “Pokalbiai su Dievu: neįtikėtinas dialogas.”. Man ši knyga pirmoje vietoje tarp visų ir tikrai atlaisvina smegenys nuo visų nusistatymų ir ribų, atlaisvina gerąją prasme.
Dažnai žmonės kalba apie savo lūkesčius, o gyvenimo ir tikrų santykių realybė yra kitokia, pavyzdžiui, yra tokie dalykai kaip buitinis seksas, kur nėra jokių drugelių, žvaigždžių ir gėlių. Žmonės jaučia, kad yra šis tas geriau už tai, bet vis tiek "pasirašo" ir tokiems dalykams. Todėl ir sakau, kad vienas dalykas yra mūsų lūkesčiai, kalbėjimas, o kitas dalykas kaip iš tikrųjų yra gyvenime. Mažai žmonių VISADA elgiasi tik taip, kas atitinka jų geriausius norus. Nesakau, kad tai blogai, tiesiog taip yra.
Būna visko ir visaip, ir aš sunkiai įsivaizduoju, kad žmonės visada elgtųsi vienodai.

O tas buitinis seksas vėl gi priklauso nuo žmonių santykių, deja dažnai pasirenkam partneri vadovaujantis kažkokiais savo sukurtais kriterijais ir tai iš tikrųjų kenkia, bet žmonijos problema ir santykių tarp žmonių, o ne sekso.

Tiesiog tas “buitinukas” su artimu žmogumi, labai lengvai arba lengviau pasidaro nebuitinių.

O kartais būna tiesiog buitinukas. Bet bendrai paėmus, Tiesiog kažkas iš sekso sukūrė kažkokį baubą, pagal kuri tai tik fizinių arba žemųjų aistrų patenkinimas, bet taip juk nėra. Yra artumas, noras pasidalinti artumu, atsidavimas, noras pajausti partneri ir ne tik dvasiškai, juk seksas labai stiprus emocinis pergyvenimas, kaip tai susieti su tuo siaubu baubu gyvulišku norų pasitenkinti?

Galu gale iš pradžių atsiranda simpatija, jau kažkoks emocinis ryšis, po to aistra, po to noras ir tik po to simpatija, trauka ir norai materializuojasi. Tai gi net tą patį buitinuką aš nevertinčiau vienareikšmiškai, juk simpatijai, traukai, norui atsiduoti vadovauja ne kūnas. Jei būtų taip kaip vaizduojama, kad tai tik šiaip kažkoks noras pasitenkinti, žmonija neieškotų patinkančio partnerio, prie kuriuo trauktų.

Nesakau, kad nebūna kitaip, būna, bet dažniausiai paprasto kūniško pasitenkinimo ieško, na pripažinkim, riboti žmonės, kurie.., nežinau, nesugeba jausti, neįsivaizduoja kad taip gali būti, matyt tokių yra daug, kuriem “dvasiniai” dalykai, jausmai nerupi ir yra neįdomus. Aš nežinau kiek tokių, bet matyt yra ir nemažai, bet net ir jie viduje matyt kažką jaučia ir netiesiogiai siekia artumo.
Dar vienas dalykas kodėl paklausiau. Šiek tiek norėjau paprovokuoti.
Šaunuolė, teisingai.
Kažkada skaičiau tokios moters pasisakymą, kai ji rašė, kad kažką tai praktikavo ar savo mąstymą pakeitė (neprisimenu) ir jai seksualumas visai kitu kampu atsivėrė. Skaitai ir matosi, kad žmogus iš tikrųjų tai patyrė. Tei va. O kartais žmonės kalba apie išlaisvėjimą, atsivėrimą ir t. t., bet kažkodėl atrodo, kad jie tik norėtų, tačiau realybėje jie greičiausiai turi baisiai daug ribų, kai kurie net yra kompleksuoti ir pan. Ne apie jus kalbu, tiesiog šiaip dažnai taip būna, ir daugelyje sričių. Žmonės sako žodžius, nes jie jiems gražiai skamba. Tai ir norėjau šiek tiek paprovokuoti, kad aiškiau būtų, ar kalbėjimas apie laisvę yra lūkesčiai, ar iš tikrųjų esate sutikę žmogų iš kūno ir kraujo kaip sakoma, su kuriuo tai patyrėte arba šiaip su belekokiais žmonėmis tai patiriate.
Aš galiu kalbėti tik už save.

Ar esu sutikęs tokį žmogų su kuriuo patyriau tai? Taip esu, tai mano žmona.

Tik deja, santykiai tarp žmonių keičiasi, jausmai blėsta, kas atsiliepia seksui. Matyt todėl turiu patirties ir su kitomis moterimis ir labai ramiai į tai žiūriu, ir visiškai nesigailiu, net džiaugiuosi savo patirtimi. Jei kalbėti apie lūkesčius šiuo atžvelgiu, iš tikrųjų jie nepasiteisino, dėl to matyt ir kalbam apie tai, kad reikėtų surasti tinkamą žmogų. Ir seksas šone net arti nestovi su tuo ką patirdavau su žmoną. Ir tiesa sakant esu girdėjęs tai ne iš vieno vyro, kad nuostabiausias seksas būna tik su žmona, bet vėl gi su kitomis būna ne tik seksas, būna emocinis ryšis, patinka jaustis geidžiamu ir geisti, jausti simpatiją, malonu prisiminti santykius, tad nors seksas nebuvo kažkoks ypatingas, visą tai malonu prisiminti.

Ir kai prisimeni natūralu domėjimasi patinkančiu žmogumi, atsiradusias ugneles akyse ir šie santykiai išsirutuliavo iki lovos, nors seksas ir nebuvo kažkoks ypatingas, labai sunku vadinti tokį seksą ir santykius kokiais nors baisiais ir neigiamais žodžiais.

Ir kaip minėjau atsiranda tolerancija kitiems žmonėms, žymiai lengviau priimi kitų patyrimą ir elgesį, ko labai dažnai nesugeba kiti žmones to nepatyrę, taip pat išauga savo vertės supratimas, supranti kaip malonu patikti kitam, jei buvai tai pamiršęs.

Tad mano atveju ar panašiais atvejais be kompleksu tikrai neapsieta.

Ir tiesa sakant manau, jog žmogus be kompleksu niekada neeitų į šoną ar siektų laisvų santykių, man atrodo, kad jam to paprasčiausiai nereikėtų.

Kažkokie kompleksai visada egzistuoja, komplekso dėl sekso tikrai nėra, kaip ir kažkokių ribų, priedo atsirado tolerancija, bet yra kitų kompleksų.

Bet ir tie patys kompleksai ar jų atsikratymas yra procesas, o ne faktas, aš ir dabar matyt turiu kažkokių kompleksų ir jų iš tikrųjų mažėja, tik nereikia tai taikyti kaip panacėjos nuo kompleksų, tikslas santykiai, tik po to pamatai, kad tampi kitoks ir jų mažėja.

Bet gal dėl to jog tai patyriau, man tokių santykiu nereikia, man užtenka vienos ir nors aš skaitau save laisvu šiuo atžvilgiu, bet kažkokių santykių neieškau, man jų nereikia, bet pasilieku sau galimybę, jei surasiu tikrai patinkanti žmogų, gal atsiras meilė ar panašiai ir visiškai nesuksiu dėl to galvos.

O kalbas apie išlaisvėjimą ir atsivėrimą taip pat nereikia vertinti labai skeptiškai, jei tai tik nėra noras pasipuikuoti ir pasidaryti sau reklamą, tai vienas iš būdų pritraukti sau šį patyrimą.

Juk iš pradžių buvo žodis…

O gal aš ir klystu, ačiū už dėmesį.
