Nekritikuoju , tačiau pateiksiu savo praktines žinias.
Rugių jokiu būdu negalima nušienauti _ jiems iš karto galas. Seni ūkininkai pastebėję , kad dėl užsitęsiusio šilto rudens rugiai pernelyg peraugo , kad žiemos metu neiššustų , pašąlus nuganydavo.
Žalia žolė sukrauta apie 20cm sluoksniu geriau išpūdo velėną nei sausas šienas. Tai kam jį džiovinti
Tokios žolės , kaip kiečiai , builiai , dilgėlės , varnalėšos , o juo labiau gervuogės , pro tokį sluoksnį nesunkiai prasikala ir užbujoja dar labiau. Reiškia , reikės sukrauti dar storiau , o to kiekio , kurį nušienausiu , užteks tik nežymiai sklypo daliai.
Dabar kitas klausimas: ar grūdus išsėjus ant tos paklotės jau nereikia pridengti
Jei rugiai nesudygsta ir neiškrūmyja iki užšąlant derliaus nebus. Kaip manai , jei sėklos gulės paviršiuje , o orai bus giedri , ar jos sudygs
Gerai. Tarkim viskas gerai , rugiai sudygo , iškrūmijo , bet sėjant "ranka" jie sukrenta labai netolygiai. Tik seni žemdirbiai įgudę sėjos darbuose , pakenčiamai išberia sėklą.
Kodėl man tai rūpi
Tikriausiai ir pats esi pastebėjęs , kad tankiai sudygę augalai vienas kitą stelbia. Ir visai nesvarbu ar tai bus naudojant "gamtinę žemdirbystę" , ar tradicinę. Mano derliai tokie aukšti todėl , kad aš kiekvienam grūdeliui "duodu" optimalią mitybos erdvę. Tai kaip tolygiai išsėti sėklą ant paklotės
Jei to nepadarysiu aš automatiškai netenku didelės derliaus dalies.
S. Jasionis perspėja , kad paklotės negalima suminti. Tai reiškia , kad be lysvių darymo vistiek neapsieisiu.
Didesnį plotą užsėjus vienos rūšies augalais gaunasi "monokultūra" , kas ne tik jo nuomone bet ir mano yra negerai.
Tradicinėj žemdirbystėj aš galiu kur kas labiau "sumaišyti"įvairias kultūras , parinkdamas labiausiai tinkamus "kaimynus" , o kaip tai padaryti "gamtinės žemdirbystės" sąlygomis.
Beje , S. Jasionis teigia , kad "prie motininio augalo geriau auga ir jo sėklos". Tik nenurodo kur gamtoje jis tokį fenomeną matė.
Jei jo teiginys būtų pagrįstas , tai Kauno ąžuolyne būtų įvairaus amžiaus ąžuoliukų.
Noriu tau pateikti dar keletą savo pastebėjimų.
Gamtinėje žemdirbystėje aktyviausi procesai vyksta paklotėje , kuri būna gana menka , ypač ten kur prikrenta mažai lapų ar nudžiūvusių žolių , taigi tenka ją dirbtinai "storinti" _ DIRBTI prinešant iš kitur.
Tradicinėje žemdirbystėje aktyviausi procesai vyksta ARMENY. Kuo labiau armuo "prisotintas" organikos - tuo našesnis. Jo storis leidžia tokioje dirvoje auginti didesnę įvairovę augalų. Taigi ir čia reikia DIRBTI. Skirtumas nedidelis.
Žmogus iš prigimties yra "tinginys" , taigi mūsų protėviai nebuvo kitokie. Tai kodėl jie pasirinko žemės dirbimą
Turėjo būti priežąstis.
Manau , kad jiems iki gyvo kaulo įgryso ne tik klajoti , bet ir valgyti karčias , sumedėjusias ar aštrių gastronominių savybių turinčius augalus bei jų dalis. Juk ir pats supranti , kad dirbamoj žemėj visuomet yra daugiau šansų užauginti skanias , sultingas ir lengvai sukramtomas daržoves bei gauti stambesnius grūdus. Vienas esminis trūkumas _ kultūriniai augalai turi daug mažiau biologiškai aktyvių medžiagų t.y. mažiau "vaistingi". Tai suprantu "netgi" aš.
Ką aš darau , kad kompensuočiau tą trūkumą
Ogi renku laukinius vaistingus augalus ir juos vartoju ne tik tuomet , jei sunegaluoju , bet pastoviai "profilaktiškai" verdu arbatas , gaminu tinktūras ir ištraukas. Taigi, aš valgau skanų , sveiką ir maistingą maistą ir tų vaistažolių dėka užtikrinu savo organizmo normalią veiklą. Paprasta ir efektyvu.
Pasitraukęs iš mainų sistemos aš be vargo aprūpinu save viskuom kas būtina , nes ant mano sprando nesėdi keli tuzinai sistemos dykaduonių.
Kol nesu gerai pasiruošęs "gamtinei žemdirbystei" , aš taip ir toliau gyvensiu , o jei bandymai duos apčiuopiamą rezultatą , galėsiu ir kitaip gyventi.
Tokia nuomonė yra todėl , kad jeigu "gamtinė žemdirbystė" pareikalaus didesnio žemės ploto , normaliai egzistencijai užtikrinti , aš jo negaliu tikėtis dėl tos priežąsties , kad Žemėje katastrofiškai didėja gyventojų skaičius ir visiems tos žemės greitu laiku neužteks. Niekas nenorės užleisti savo žemės mano anūkams ar jų vaikams. Man tikiuosi dar užteks , tačiau jų ateitis labai miglota.