Kompostas

Įvairūs sodinimo būdai, priežiūra

Moderator: Visi tvarkytojai

Post Reply
Laimis
Posts: 1378
Joined: Mon 05 19, 2003, 11:42
Location: Link Ukmergės
Contact:

Kompostas

Post by Laimis »

Aš tai norėjau paklausti apie kompostą. Kai užpilame komposto arba durpių, tai matome kaip augalai išbujoja, kitaip tariant labai gerai auga. Tai štai klausimas ar komposto neverta daryti dėl to, kad sunku jį padaryti ir nešioti, ar dar dėl ko nors? Na, juk matom, augalas išbujojo. Ką, jis negeras? Juk puikiai auga. Ar jame nebus kokių nors svarbių medžiagų, jei auginsime pildami kompostą ir durpes, juodžemį?
Naujas forumas praktikams
http://esu.tiems.kam.esu.lt
briedis
Posts: 134
Joined: Fri 01 06, 2006, 2:03

Re: Kompostas

Post by briedis »

Geras, ko gi ne. Ir daryt jį galima. Bet tiesiog yra geresnių būdų panaudot augalines atliekas. Efektyviau panaudot. Trumpai: kad augalinės atliekos virstų kompostu reikalingos bakterijos ir jų fermentai. Procese dalyvauja aerobinės bakterijos, naudojančios deguonį ir iškvepiančios anglies dvideginį. Kompostą darome, norėdami pagerinti augalų mitybą. Jame yra visų reikalingų makroelementų ir nemažai mikroelementų. Tas sudaro apie penktadalį augalų maisto. Septyniasdešimt procentų sudaro anglies dvideginis. Kompostuojant augalines atliekas dvideginis paprasčiausiai "išskrenda". Jei augalinės atliekos "kompostuojamos" ant lysvių, po medžiais ir pan., didelė dalis anglies dvideginio patenka į dirvą (jis sunkesnis už orą), tirpsta vandenyje ir yra sunaudojama augalų maistui. Taigi kompostuot krūvoje tiesiog neekonomiška, o ir sudėtingiausia aprūpinti augalus ne kokiu nors azotu, o būtent anglies dvideginiu, dažniausiai jo ir trūksta kultūriniams augalams. O jo kiekiai kompostuojant išsiskiria labai dideli...
Laimis
Posts: 1378
Joined: Mon 05 19, 2003, 11:42
Location: Link Ukmergės
Contact:

Re: Kompostas

Post by Laimis »

O kaip su dirvos struktūra? Kai atsineša žmonės durpių, juodžemio ar komposto, tai jį įterpia į žemę sukasdami ir sumaišydami. Durpes, tai tikrai sumaišo, nes vien durpėse nesodina. Juodžemį ir kompostą, tai dar galima šiaip išpilti ant žemės, padaryti kauburėlį ir jame sodinti. Tai žemėje po kompostu dirvos struktūra nesuardyta, bet pačiame kauburėlyje bus suardyta, be to jei tai bus iškilę virš žemės, ten nepateks vanduo ir t.t. Gal yra koks nors geras komposto uždėjimo būdas?
Naujas forumas praktikams
http://esu.tiems.kam.esu.lt
briedis
Posts: 134
Joined: Fri 01 06, 2006, 2:03

Re: Kompostas

Post by briedis »

Kažkokio ypatingo būdo nėra. O struktūrų irgi visokių būna. Jei kalbama apie struktūrą kurią kuria mikro ir makroorganizmai nejudinamoj žemėj- komposte jos nėra, bet ir negalima komposto pavadint nestruktūringa terpe. Juk pagrindas- kad tarp grumstelių būtų pakankamai oro. Kompostas, jei nesuslėgtas, yra pakankamai struktūringas. Jei išpilsi jį ant dirvos paviršiaus, nesuspausi ir viršų užmulčiuosi- jis pilnai atliks savo, kaip substrato, funkciją: bus vėsesnis už orą, oro tarpeliuose kondensuosis drėgmė, bus laisvas oro patekimas. Tas aktualu vazonuose, bet sode ar darže... visiškai jis nereikalingas.
Laimis
Posts: 1378
Joined: Mon 05 19, 2003, 11:42
Location: Link Ukmergės
Contact:

Re: Kompostas

Post by Laimis »

briedis wrote:Jei kalbama apie struktūrą kurią kuria mikro ir makroorganizmai nejudinamoj žemėj- komposte jos nėra
O ką veikia tie mikro ir makroorganizmai? Ką jie duoda augalams ir ko netenka komposte sodinami augalai, jei ten trūksta tų organizmų kuriamos struktūros?
Naujas forumas praktikams
http://esu.tiems.kam.esu.lt
briedis
Posts: 134
Joined: Fri 01 06, 2006, 2:03

Re: Kompostas

Post by briedis »

Gamtinėse sistemose arba nedirbamoj dirvoj susiklosto ilgalaikiai simbiotiniai santykiai tarp mikrobų, grybų, pirmuonių, vabzdžių, augalų ir t.t. Daugelio bakterijų kolonijos yra nejudrios, dauguma grybų taip pat. Jie negali staigiai persimest iš vienos vietos į kitą. Komposte visų šitų santykių nėra, reikia laiko jiems susiformuot. O kadangi nėra- augalai netenka visų pirma daugelio mineralų, kuriuos gauna mikrobų ir grybų pagalba, simbiotinės mitybos metu. Taip pat komposte bakterijų fermentų veikla yra jau priblėsusi, kadangi didžioji dalis organikos yra sufermentuota- tokiu būdu augalams tenka mažiau anglies dvideginio. Bet kompostas- dar ne humusas, jame yra nemažai tirpių junginių, kuriuos augalai gali lengvai pasisavint. Taip pat yra kažkiek nesuskaidytos organikos, kurios skaidymas tęsiasi dirvoj ir maisto medžiagas augalai gauna tiesiogiai. Bet tai tik nedidelė dalis, diduma jau būna prarasta arba sujungta į netirpius junginius- polimerus. Maistas yra- bet paimk tu jį, kad gudrus.
Jeigu pasodinsi pavyzdžiui moliūgą ant komposto krūvos- jo augimas bus nepalyginamai geresnis, nei šiaip dirvoj, ar patręštoj paruoštu kompostu dirvoj. Dėl to, kad tuo metu krūvoje vyksta fermentacijos procesas, tas pats, kuris vyksta dirvos paviršiuje po mulčiu. Ir jei pasodinsi smėly, bet storai apmulčiuosi- rezultatas bus tas pats kaip ant besigaminančio komposto krūvos, ir geresnis nei ant gatavo komposto krūvos.
Bet čia nėra taip jau blogai, kad nėra tų ilgalaikių ryšių, komposto struktūra visgi geresnė nei dešimtmečiais artos dirvos, mulčiuojant jo paviršių bakterijos greitai užsiveisia ten kur reikia ir daro savo darbą. Aišku, jei paliksi jį nuogą- naudos bus tik iš tirpiųjų junginių, kurie labai greitai baigsis. Ilgalaikiai simbiotiniai ryšiai- tai jau gamtinė sistema, lengviau pritaikoma sodui nei daržui. Darže nori nenori dirvą kažkiek judini bent kartą metuose. Galima, aišku, sumažint nuostolius...
Žodžiu, jei yra tas kompostas- reikia mokėt su juo elgtis. Kaip ir su humusu. Vyresnės kartos žmonės puikiai prisimena plėšinius stepėse su pusantro metro humuso sluoksniu. Ir dabar ten sluoksnis toks pat, nei kiek nesumažėjęs, bet neauga ten javai gražiuoju, tręšt reikia... O pirmais metais augo, kol buvo tirpių huminių junginių. Ariamoj dirvoj išnyko mikroorganizmai, humuso skaidymas nevyksta ir viskas- badas. Azotinės tąšos skatina humuso tirpimą, bet tas tarnauja tik maistingų medžiagų išplovimui iš dirvos ir dirvos struktūra prarandama galutinai. Tūkstantmečių suformuoti dirvožemiai, jų biocenozės, sunaikinamos negrįžtamai per keletą metų... Nu jau išsiplėčiau per daug...
kestutis670
Posts: 183
Joined: Mon 01 18, 2010, 15:02

Re: Kompostas

Post by kestutis670 »

:h: Sveiki,
neiškenčiau neįkišęs ir savo "trigrašio". Manau , kad kiekvienoj sodyboj bus didesnė ar mažesnė koposto krūvelė , kurią reikės panaudoti , tai vertėtų išsiaiškinti kaip praktiškai su juo pasielgti.
Gyvenant sodyboje visuomet atsiras tokių atliekų , kurių nenorėsime mesti tiesiog ant lysvių vien dėl estetinio vaizdo , o išmesti į šiukšlių konteinerį - neekonomiška. Taigi , teks rinktis "mažesnę blogybę".
Naudodamas tradicinę žemdirbystę , komposto kaip trąšos , taip pat nenaudojau. Jis patogus tuo , kad yra birus (kad toks būtų , aš kompostą persijodavau) ir juo užberdavau smulkias sėklas išsėtas negiliame griovelyje vienodo storio sluoksniu. Tai labai tinka sėjant morkas , petražoles , pastarnokus ir t.t. Delno briauna prispaudžiu ir tuomet sėklos sudygsta "draugiškai" - vienu metu , o tarpueilius jau dengiu mulčo sluoksniu , priklausomai koks jis ir kiek jo turiu.
Manau taip daryti ir naujuose savo bandymuose , sėjant minėtas daržoves , prisilaikant GŽ "agrotechnikos" , nes nelabai pajėgiu įsivaizduoti sėją tiesiog į paklotę ar po ja.
:love: :h:
briedis
Posts: 134
Joined: Fri 01 06, 2006, 2:03

Re: Kompostas

Post by briedis »

Jis patogus tuo , kad yra birus (kad toks būtų , aš kompostą persijodavau) ir juo užberdavau smulkias sėklas išsėtas negiliame griovelyje vienodo storio sluoksniu. Tai labai tinka sėjant morkas , petražoles , pastarnokus ir t.t.
Irgi geras panaudojimo būdas.
nelabai pajėgiu įsivaizduoti sėją tiesiog į paklotę ar po ja.
Taip, su smulkiasėklėm daržovėm daug kam čia iškyla klausimų. Jei yra komposto- gerai, bet pvz. pas mus sode jo nėra, yra tik mieste, tai nuimam sorąją paklotę, laikinai patraukiam į tarplysvį, sėjam ir užberiam smulkiu mulčiu: sausa smulkia žole, trintais sausais lapais, samanomis (čia tik dek.kai kuriuos). O jei sėklos stambesnės- plonu žolės ar šiaudų sluoksniu. Kai sudygsta- storinam pagal augimą, kol paklotė tampa normalaus storio. Žaidimas čia gaunasi, todėl ir nemėgstu daržovių augint...
kestutis670
Posts: 183
Joined: Mon 01 18, 2010, 15:02

Re: Kompostas

Post by kestutis670 »

briedis wrote: Taip, su smulkiasėklėm daržovėm daug kam čia iškyla klausimų. Jei yra komposto- gerai, bet pvz. pas mus sode jo nėra, yra tik mieste, tai nuimam sorąją paklotę, laikinai patraukiam į tarplysvį, sėjam ir užberiam smulkiu mulčiu: sausa smulkia žole, trintais sausais lapais, samanomis (čia tik dek.kai kuriuos). O jei sėklos stambesnės- plonu žolės ar šiaudų sluoksniu. Kai sudygsta- storinam pagal augimą, kol paklotė tampa normalaus storio. Žaidimas čia gaunasi, todėl ir nemėgstu daržovių augint...
Na , matai , kai kalba pasisuka į praktinę pusę , tai GŽ tampa pakankamai problematiška.
Žaidimas tai ar ne , bet jei noriu užsiauginti sveikų , skanių ir įvairių daržovių , turiu rasti išeitį.
Taigi paklotė ir kompostas daržovių auginime - rūpestis Nr1 ir taip kasmet... Vos pasidomėjęs iš kur gauti šiaudų paklotei supratau , kad tai netik nelengvas uždavinys , bet dar ir nepigiai kainuojantis. Pvz. mūsų krašte vieno "bubulio" šiaudų kaina - 30-35Lt , o kur dar pakrovimas, transportavimas. Taigi , GŽ tampa prabangos dalyku. Kad pilnai aprūpinti savo šeimą maisto produktais , aš kasmet turėsiu skirti apie 1000 Lt vien tik paklotei , nes kelių "bubulių" nepakaks uždengti reikalingam plotui.Be to šiaudai kasmet randa vis platesnį pritaikymą , tad ateityje jie bus ir brangesni , ir sunkiau gaunami.
Savų šiaudų prisiauginti nedirbant žemės , mūsų sąlygomis , kažin ar pavyks. Taigi , kiekvienas šiaudelis ar smilga bus ypač vertinami. Medžių lapai tinka tik sodams mulčiuoti ar kompostuoti , jei būsimasis sodybos šeimininkas sumanys augint kokį nors žolėdį gyvuliuką - reikės taupyti ir žolę. Matai... :D
Žodžiu , nepatarčiau išmesti žemės dirbimo įrankių , nes nuojauta sako , kad anksčiau ar vėliau teks juos paimti į rankas. :D
:love: :h:
briedis
Posts: 134
Joined: Fri 01 06, 2006, 2:03

Re: Kompostas

Post by briedis »

Su paskutiniu sakiniu nesutiktų nei vienas, pabandęs auginti be dirbimo. Tai visiškai nesulyginami dalykai.
O šiaudai- tik vienas iš paklotės variantų, ne pats geriausias, netgi prie blogiausių jį priskaityčiau, mat dirvose, kuriose auginami javai, labai jau trūksta daugelio mineralų, pasėkoje jų trūksta mulčiuje ir mūsų auginamose daržovėse. Daržui daug geriau žolė, tų pačių daržovių atliekos. O ir šiaudai ne visur brangūs. Pvz. pas mus kiek nori- tik imk.
O iš dalies- taip, problema yra, autonomiškas daržas nelabai gaunasi mulčiuojant. Bet mulčiavimas- tik vienas iš GŽ elementų ir yra daug priežasčių, kodėl jis man taip pat nepatinka. Kada nors greitu laiku, manau, aš ir pats jo atsisakysiu, bet tai nereiškia, kad kada nors grįšiu prie žemės dirbimo. Miško gi niekas nemulčiuoja... Bet ir nearia.
kestutis670
Posts: 183
Joined: Mon 01 18, 2010, 15:02

Re: Kompostas

Post by kestutis670 »

Sutikimas ar nesutikimas , kai verčia būtinybė iškarto atkrenta , belieka tik tas variantas , kuris mums prieinamiausias. Manau , kad ir dabar žmonės perkantys parduotuvėse sau maistą , kuris yra žinomai apnuodytas įvairiais chemikalais , tai daro ne iš kvailumo (nors yra ir tokių) , o todėl , kad neturi pasirinkimo galimybės.
Natūrali paklotė gamtoje , kur nekiša nagų žmogus , egzistuoja visur , tačiau aiškiai matosi , kad jei vienoms augalų rūšims jos užtenka , tai kitos skursta , tai ką kalbėti apie daržo paklotės dirbtinį sudarymą , jei nori išauginti 30 ir daugiau rūšių augalų.
Mulčas ar nepakankamo storio paklotė šiek tiek gelbsti , tačiau norint sudaryti optimalias sąlygas , teks tą paklotę gabentis "iš šalies"...
Va , kai rasi būdą kaip užauginti kultūrines daržoves "laukinėj" aplinkoj - aš būsiu pirmas eilėje , kad tai sužinočiau :D
:love: :h:
briedis
Posts: 134
Joined: Fri 01 06, 2006, 2:03

Re: Kompostas

Post by briedis »

Mane labiau domina galimybė užauginti laukines daržoves- vaisius su visais privalumais kultūrinėj aplinkoj. Ta linkme ir einu. O kultūrines laukinėj- pomidorus pernai taip auginau, ateity kitaip ir nemanau augint. Tiesa, ne visos daržovės pasiduos, čia priklauso nuo jų artimumo laukiniams protėviams. Bet mane labiau domina laukiniai vaisiai- uogos kultūrinėj aplinkoj. Ir tai ta pati GŽ, tik ne intensyvi. Bet kokybę lyg geresnę žada...
Post Reply