Žalia mityba

[kestutis670]

Helene,
ačiū kad atsiliepėte į mano minteles. Rašydamas savo nuomonę aš tikrai neturėjau minties ką nors vertinti ar "teisti" , nes kiekvieno žmogaus reikalas kaip maitintis. Mano susidomėjimas kitokio pobūdžio - gyvenimas man yra ne kartą pateikęs įvairių "siurprizų" , tad sukauptos žaliavalgių žinios būtų naudingos patekus į ekstremalias sąlygas.
Šiaip aš maitinuosi įvairiu maistu ir nematau reikalo "prisirišti" prie vieno kokio nors mitybos būdo , tačiau iškilus reikalui , žinios praverstų.
Dar kartą dėkoju.

[kestutis670]

Helene,
dieną buvau užsiėmęs , tai tik trumpai padėkojau jums , o dabar baigęs dienos darbelius (gyvenu taip pat kaime , o juk pavasaris) galiu ir daugiau šia tema padiskutuoti.
Kaip minėjau , mane žaliavalgystė sudomino dėl galimybės praplėsti savo galimybių ribas , ypač atsidūrus ekstremaliose sąlygose t. y. kai neturi puodų , ugnies ir kitų priemonių pasigaminti įprastam maistui. Tuom domiuosi senokai , bet likimo ironija - man vis papuola tokie "mokytojai" , kurie žaliavalgystę "pasirinko" tik kaip priemonę savo reikšmingumui pademonstruoti ar tik kaprizų , užgaidų paskatinti. Labai norėčiau sutikti žmogų , kuriam žaliavalgystė natūralus poreikis ar tiesiog mitybos būdas , kuris jam labiausiai patinka.
Paprasčiausiai norisi sužinoti kokie produktai dažniausiai vartojami , ar įmanoma paruošti maistą vien pirštų ir dantų pagelba ir t.t. Štai tik tokie praktiški dalykai mane domina be visokių "mokslinių teorijų" , o tai gali papasakoti tik toks žmogus , kuris tai natūraliai daro.
Jei kada nors turėdama laisvesnio laiko galėtumėte tuom mane "apšviesti" tikrai būčiau labai dėkingas.
Su pagarba.

[Helene]

Laba!
kalbant apie ekstrimalias salygas, reiketu patikslint, apie kokio "ekstrimumo" laipsni kalbam. Jei tai alabai-labai ekstrimalios salygos- tai reikia dairytis valgomu zoliu (jas isvardino Toltik savo bloge). Taip pat labai geras igudis- moket laipiot medziais. Kam? O gi tam, kad (giliai sirdyje pasimeldus ir atsiprasius) apiplesti pauksciu lizdus. Zalias augalinis maistas- puiku. Problema tame, kad retas augalinis maistas yra toks "koncentruotas" ir energetiskas kaip kaiusyniai ar kitas gyvulinis maistas.. deje, bet net mano ilgamete (virs 10 ties metu) vegetariska patirtis to nepaneige. Suvalgiusi 4 zalius trynius ryte galiu islakstyt pusdieni apie maista nepagalvodama, o 4 obuoliai man tokio sotumo ir sielos ramybes neduoda. Na, aisku, yra isimciu- riesutai, saulegrazos ir pan. yra tikrai l.sotus. taigi, l.ekstrimaliomis salygmis dairomes zoliu ir pauksciu lizdu:))

Jei kalbam apie nelabai ekstrimalias salygas, tarkim, sodybele be elektros, tai vel gi- galima valgyt "pirstu ir dantu" pagalba viska. As siaip esu kategoriskai nusiteikusi pries "egzotika", eliminavau praktiskai visa atveztini maista, perku lietuviskus, lenkiskus produktus, jei produktais "uzsienietiskas" tai tik tas kuris galetu augti ir pas mus (tarkim, graikiski riesutai- is gruzijos, saulegrazos ir lynai- is moldavijos, bet viskas auga ir LT).
L.svarbu, kad maistas butu sotus, turetu sudetyje kuo daugiau maistiniu medziagu ir butu greitai kramtomas. Man suvalgyt 4 morkytes reikia pusvalandzio.. ilgoka, ar ne.
1. Bet kokie sakniavaisiai yra sunkiai kramtomi ir turi mazai kaloriju, nors ir yra l.turtingi mineralinemis medziagomis. 2.Kopustai- lengviau kramtomi, bet vel gi l.mazai kaloriju.. taigi jais savo raciono nepagrisi.
3.Mano didzioji meile- moliugai ir maziau pamegtos cukinijos- lengviau kramtomi, galima tuo paciu "uzkasti" ir pakankamai maistingu seklu. Praeitais metai turejau lenkiska moliuga Miranda- seklos be luksto, taigi tiesiog pjausciau riekemis, nulupdavau ir valgiau visa. Labai skanu, sotu, sveika!
4. Saulegrazos, lynai, aguonos, 5. lakstiniai (tik lesiuis ir zirnius galima valgyt zaliai, kiti lakstinia gali buti nuodingi) ir 6. grudai - l.maistingi, turi l.svarbiu medziagu, aminorugsciu. Tiesiog reikia ismirkyt 4-12h, kad sekla "pabustu" ir pasinaikintu fermentai, kurie neduoda seklai isdygti (sie fermentai yra nuodingi musu organizmui).
7. Vaisiai, uogos- pakanakami energetiski, lengvai kramtomi, bet vel gi, visa sezona mes turim tik obuolius..
8. Tikrai l.puikus dalykas- visos zoles, bet ir jom sukramtyt reikia laiko.
9. Zali gyvuliniai produktai, kalbu tik apie piena ir kiausynius, tikrai mano raciona puikiai papilde, taciau vartoju juos ne kasdien, tik porasyk i savaite.
Siaip, i diena suvalgau butinai porcija lakstiniu, porcija sauegrazu (arba riesutu, lynu, aguonu), obuoliu, kokiu darzoviu, o dabar ir zoles visokias (bet jas malu blenderyje, nera laiko man kramtyt). Maitinu krutim 8 menesiu sunu ir mum uztenka. Vartoju saikingai (o kartais ir visia nesaikingai) medu, augalinius nerafinuotus aliejus (lynu semenu) ir juros druska. Medus ir aliejus- taip pat l.geri "energetikai". "Ranku ir dantu" pagalba kokia darzove galima i alieju tiesiog mirkyt, (gal ir uzbarstyt druskos), o medu tiesiog pirstais valgyt arba maisyt su seklomis,, grudais ))
Taigi, esant norui, tikrai imanoma l.normaliai isgyventi. Ir nebrangiai- juolab kad didzioji dalis gali but uzauginta savo rankomis.
nezinau, ar atsakiau:)) bet tik tiek kol kas mano galvoj minciu tebuvo:))

[kestutis670]

Helene,
labai Jums dėkoju , kad prisiminėte mano prašymą
Dar visai neseniai buvau praradęs viltį kada nors maitintis žaliu maistu , nes po savo klajonių po Sibiro platybes praradau absoliučiai visus dantis. Manau nėra ko aiškint kokia tai problema , bet dabar dėka sumanaus dantų techniko , aš vėl turiu dantis , kuriais net riešutus perkandu...
Gyvenant mano sąlygomis , išties jokio ekstremalumo nėra , bet aš ir mano šeimyna esam dideli kelionių mėgėjai. Mažiausiai kartą savaitėje , o neretai ir dažniau , leidžiamės į žygius po savo apylinkes. Štai tuomet ir atsiranda mano minėtas ekstremalumo faktorius. Juk visai nesinori imti su savimi visą šiuolaikinio turisto inventorių ar ruošti specialiai tai kelionei maistą.
Keliaujam tryse - aš , mano žmona ir rugsėjinukas sūnutis. Atrodo pakaktų užsimauti ant kaklo "kengūros kišenę" - Mažylio kelioninį krepšį , pasiimti gertuvę su šaltinio vandeniu ir parinkus pagal sezoną tinkamą žygio aprangą - pirmyn , bet...
Mūsų Mažylis taip pat dar maitinasi mamos pienuku , nors jau yra pratinamas prie įvairiausių žalumynų , bet esu pastebėjęs , kad didesni kiekiai žalumynų veikia liuosuojančiai , taigi baiminamės , kad dėl mamos mitybos nesutriktų mažylio virškinimas. Žodžiu reikia prieš keliones apsirūpinti tinkamu maistu.
Dar vienas pastebėjimas: įvairūs žalumynai , o ypač pavasariniai - nėra sotūs. Nors aš galiu kaip karvė prikimšti pilvą įvairių žalumynų , bet sotumo nepajuntu. , o vėliau dar ir "muziką" pilve turiu klausyti .Ją gali girdėti net kiti...
Kelionės trunka po 6-8 val , taigi grįžtu namo alkanas kaip vilkas

Dabartiniu metu nešuosi su savimi maisto koncentrato "tablečių" , kurias pasigaminu pats. Į jų sudėtį įeina riešutai , saulėgražos , moliūgų sėklos , sėmenys , bičių duona , džiovintų dilgėlių miltai ir dėl "surišimo" naudoju medų. Užtenka 100gr tokio maisto palaikyti darbingumą visą parą. Tai jau ne kartą išbandyta priemonė

Medus mūsų šeimoje nėra mėgstamas , nors turim galimybę vartoti neribotais kiekiais - mano vyriausias sūnus bitininkas savo "derlių" matuojantis tonomis...Mes daugiau linkę vartoti bičių duoną. Ji tikrai tapo kasdiene mūsų "duona", žinoma saikingai.

Taigi , man yra iškilęs klausimas :"Ar tik man pasireiškia vidurių laisvumas nuo žalumynų vartojimo , ar tai tik laikinas nepatogumas atsiradęs dėl žarnyne trūkstamos mikrofloros , kuris ilgiau taip maitinantis normalizuotųsi? O gal tai įprasta žaliavalgių vidurių veikla?
Dėkoju.

[Toltik]

asmeniškai man žalumynai (pavasariniai, vasariniai, rudeniniai ar iš po sniego ir pumpurai) vidurių nepaleidžia. Kaip tik sunormalizuoja jeigu pvz. prisivalgius aguonų truputį užkietėja arba po datulių suskystėja.. šiaip tai dar ir nuo žalumynų priklauso ir konkretaus žmogaus organizmo būklės. Kažkaip nesu girdėjęs, kad žaliavalgiai minėtų tokią problemą. Galima Laimio užklausti - jis nežaliavalgis, bet dažnai ir nemažai laukinių augalų vartoja esant progai. Laimi , parašyk savo patirtį.

dėl sotumo jausmo tai čia labai plati tema ir taip pat labai individualios patirtys kiekvieno. Kol valgiau įprastą maistą tai žalumynais nepasisotindavau. čia vertinant iš to meto pozicijų. Yra tokie du skirtingi pojūčiai: sotumo jausmas ir sunkumo jausmas. Alkis būna fiziologinis ir psichologinis...
Žaliavalgiavimo pradžioje fiziologinį sotumą suteikdavo vaisių ir žaluma kokteiliai. Po to laukinės žalumos ir vaisių kokteiliai. Apie antrus metus jau ir salotos (kurias gal labiau tiktų vadinti mišrainėmis) pasotindavo. Jos būdavo iš daržovių lapų, pačių daržovių, laukinių žolių, medžių lapų ir maltų sėklų bei aliejaus. Taip pat sotumą suteikdavo vaisiai valgomi kartu su žolėm - tiesiog vieną užsikandant kitu. Dabar treti metai eina - nei kokteilių nei salotų/mišrainių nesidarau. Valgau daug riešutų, džiovintų vaisių, daržovių (kopūstai, morkos), obuolių ir žinoma laukinių žalumynų. Dabar geriausiai pasotina laukiniai žalumynai ir ne toks jau didelis jų kiekis, na kokia gera sauja suspaudus (kiaulpienės, rūgštynės, krūminiai builiai, dilgėlės, garšvos...).
Jei po mišką ar pievas vaikštai tai norisi valgyti ir skanu būna kokį pusvalandį, o po to pasisotini ir valgyti augalų nebenori.
tai čia maždaug.. daug ten dalykų su tuo alkiu ir sotumu yra.

šiaip vyrauja tokia nuomonė, kad kol mikroflora neprisitaikiusi prie maisto raciono, tai jo ir nepasisavina, kad ir kokius kiekius jo valgytum vis tiek alkanas būni, nors ir iki sunkumo prisivalgai. O kai mikroflora susireguliuoja (užsiveisia ir įsitvirtina) tai ir mažas maisto kiekis aprūpina organizmą būtinu kuru ir medžiagom. Man maždaug pusmečio reikėjo, kad mikroflora prisitaikytų, kitiems ilgiau užtrunka (nedieliai daliai trumpiau).

[Laimis]

Kažkaip nesu girdėjęs, kad žaliavalgiai minėtų tokią problemą. Galima Laimio užklausti - jis nežaliavalgis, bet dažnai ir nemažai laukinių augalų vartoja esant progai. Laimi , parašyk savo patirtį.

Ne, man irgi nepaleidžia vidurių laukinės žolės. Aš valgau daug įprasto maisto, bet būna dienų, kai valgau daug žolių. Bet nepaleidžia.

[Helene]

As praktiskai nuo jokio zalio masito dabar nejauciu diskomforto, jei pavalgau saikingai ( o va su saiku turiu beda, taigi ir del to atsiradusiu problemu). Siaip zoles man puikiai tinka, nors jos neduoda iprasto sotumo, kuris pasireiskia per skrandzio pilnuma, bet jos atnesa psichologini sotuma- tu lengvas, pilvas pustustis, o valgyt nesinori. Bet as ne ekstrimale, man vien laukines zoles- neskanu. Siaip tai as turiu savo recepta - as darausi zalia lesiu sriuba. I blenderi ipilu silto vandens (butent silto iki 40C), ijungiu, po truputi idedu sodo ir laukiniu zoliu (palaipsniui imetant zoles blenderis daugiau sumala) , o kai mase buna pakankamai tirsta imetu dar lesiu daigintu (uztenka ir tik per nakti ismirkyt, o galima dar ir paauginti), pagardinu juros druska. Gaunu tirsta specifinio skonio sriuba, bet ji tikrai panasi i atsalusia zirniu sriuba, tik reikia rasti sau tinkama balansa tarp zoliu ir lesiu kiekio. Zoles suminkstina specifini lesiu skoni, o lesiai suminkstina zoliu skoni ir duoda labai svelnia tyreles konsistencija. Is esmes, jau kuri laika, tai mano raciono pagrindas, nieko daugiau nesinori.
Vaikas siek tiek valgo is mano lekstes tokia sriuba, bet dabar jam labiau norisi valgyt ka nors savarankiskai, taigi siaip salotu, spinatu, pekino kopustu lapai, kopustu daigai jam patinka labiau. Bet kokia zole jis suvokia kaip masita- bando namine gele valgyt, bet kokias lauko geles, kai ju gauna. Mes neturim ir neturejome jokiu problemu del mano maisto, ar tai butu maitinanciom mamom uzdrausti kopustai ar lakstiniai ar koks kitas zalias maistas. Sunaus virskinimo sistema, kuri kaip ir yra "silpna ir nesuformuota" yra gerokai patvaresne ir stipresne ua manaja. Tarkim, as rudeni taip isimylejau musu vynoges, kad valgiau po pora kilu i diena ( o jus zinote, kokios vynoges yra LT- tokios rugscios kad burna sutraukia), po savaiteles visiskai sustreikavo mano virskinimas ir kelias dienas intensyviai draugavau su WC, o sunui (tuo metu jam tebuvo menesiukas) tik syki buvo siek tiek tirstesnes ismatos.. Ir tokiu pavyzdziu, kai man budavo bloga nes padaugindavau maisto ar pamaisydavau (stengiuosikuo maziau maisyt, isimtys- zoles ir zalumynai) yra aibe, bet sunus visada irodydavo, kad turi puikia tvirta virskinimo sistema. Netgi pradejus primaitinti kietu maistu mes jokiu problemu su virskinimu neturejome, o primaitinimas musu- tas pats, ka valgo mama. Darau isvada, kad zalias (gyvas) maistas net ir su paklaidelem ( o nuo sunaus gimimo jos buna tik epizodiskai)- tikrai puikus sprendimas nesciom ir maitinanciom mamom.
Del sotumo jausmo - taip, tikrai, sotumo jausmas nuo zalio maisto ateina su laiku. Bet tam zalias maistas turetu sudaryt didesne raciono dali, ir jo nereiketu maisyt su kitu maistu. Tarkim, pusryciai ir pietus- normalus, o po pietu -tik zalias maistas. Labai gera ideja mikroflorai (tai gali buti puikus pusryciai) - spausti morku sultys (ju nederetu maisyt dar su kazkuo) ir puse gautos lastelienos maisyt su sultimis. Gauni skania sladzia tyrele. Morkos turi svelnesne lasteliena nei kitos darzoves, jos nedirgina virskinimo trakto, uzmusa patalogine mikroflora, nes yra puikus antiseptikas, naikina zarnyno parazitus. Iprastai besimaitinanciam pirmus kartus po geros tokios tyreles porcijos gali atsirasti jausmas, kad jam zarnas dezinfikuoja ir trumpam atsirasti dygliuku, bent jau taip buvo mano mamai.

[kestutis670]

Helene,
kaip tik ruošiausi aprašyti savo "eksperimentą" ir radau jūsų žinutę. Ačiū.

Praeitą savaitę užsispyriau maitintis vien tik lapinėmis daržovėmis ir laukiniais žolynais. Racioną papildžiau tik dviem šaukštais truputį pasūdytos alyvuogių alyvos kiekvienam maitinimuisi. Pirmos dvi dienos buvo "alkanos" , tačiau vėliau po poros saujų suvalgyto tokio maisto jaučiausi pasisotinęs. Šeštadienį aplankiau vyriausiąjį sūnų , kuris kaip tik kopinėjo bites. Nesusilaikiau ir pripuoliau prie šviežio medaus , o kai marti atnešė ir ką tik suslėgtą sūrį - kirtau kaip iš konclagerio pabėgęs kalinys
Žinoma , persivalgiau , todėl vakar "maitinausi" tik virintu vandeniu.

Jokio viduriavimo nebuvo nei anksčiau valgant žolynus , nei šią savaitę. Aš ir rašiau , kad "žolynai veikia liuosuojančiai" , tai reiškia , kad jei įprastai maitinantis pakakdavo vieną kartą paroje išsituštinti , tai maitinantis tik lapiniais augalais tenka tai daryti du ir net tris kart. Viduriavimai kyla dažniausiai nuo infekcijų , alergijų ar apsinuodijimų. Tai jau susirgimas , o padažnėjes tuštinimasis nuo nekaloringo maisto - ne liga.
Garsai pilve greičiausiai kyla dėl sustiprėjusios žarnyno peristaltikos kai jam tenka perstumti tokį "pašarą", bet tai netrikdo ir prie to galima priprasti .

Mano sūnutis morkas graužia kaip triušis , o praeitą savaitę "ganytis" eidavom kartu , tad mėgdžiodamas mane kirto visokias žoles iš eilės.Stebėjau tik , kad neužragautų ko nors pernelyg aštraus. Su jo virškinimu taip pat nekilo problemų , nors mama pradžioj ir nuogąstavo. Darau išvadą , kad kūdikius galima nesunkiai įpratinti prie žalios mitybos.
Na , o mano "eksperimentas" parodė , kad numarinti mane badu žalioje pievoje - jokių šansų

[Laimis]

Helene, ar esate prisijungus prie žaliavalgių susirašinėjimo elektroniniu paštu grupės? Jei ne, tai galiu pajungti.

[Helene]

Laimi, dekoju, rasau i AZ

Toltik, rasai kad valgai dziovintus vaisius? Pirktinius? Kur gauni "gyvai isdziovintus"? Taip noretusi...

Kestuti, dar viena ideja vaikui. As per diena kvecius ismirkau, per nakti tiesiog jie dar pastovi, kita diena malu mechanineje mesmaleje kartu su zolelemis, suformuoju kotletukus. Dali kartais dziovinu dehidratoriuje, bet dazniau valgau tiesiog taip "svieziai", tik uzbarstau prieskoniniiu zoliu arba uzpilu dar jogurtu ar rugpieniu (padazas), Vaikui patinka sie mano kotletukai.

[kestutis670]

Helene,
dėkoju už receptuką. Pabandžiau. Man patiko , tačiau mažius išspjovė . Jo skanėstas - morka. "Sudrožia" nuo šaknelės lig paskutinio lapuko . Jis aplamai į tai kas paduodama šaukšte įtariai žiūri . Gal po truputį įpratinsiu. Dažnai mama trukdo. Jai vis atrodo , kad aš galiu vaiką "nutrūčyt" visokiais eksperimentais...

[Toltik]

del vaisių džiovintų tai idealiu atveju dabar ruošiuosi pats prisidžiovinti obuolių, slyvų, serbentų, šermukšnių - dehidratoriaus, krosnies (pravėsusios, kad neiškeptų), saulės pagalba.

dalį vartojau savo džiovintų, dalį lauktuvių gautų iš draugų. Pagrindinį kiekį tai vėl sudaro datulės, būna labai retai pirti "nekeptų" pvz. norfoj, o kartais ir maksimoj bei iki parduotuvėse, bet dažniausiai tai ten būna perkaitintos datulės - tamsiai rudos ir kvepiančios uogiene, svilėsiais.. visi kiti džiovinti vaisiai iš prekybos centrų tai liūdnas reikalas, juos džiovina pakopiškai ir temperatūrą pakelia iki 80 laipsnių, t.y. vaisius praktiškai iškepa, o dar ir koncervantų bei aliejaus prifarširuoja, na patys žinot visa tai .

kitas būdas tai per el. pašto konferenciją ar kitaip (tel. el. paštu) susikontaktuoti su Skirmantu ir Jolanta iš Ročkių ekogyvenvietės alytaus r. ir užsisakyti per juos eko ir gyvai džiovintų vaisių (kaina didesnė, bet kokybė irgi geresnė) tiesa kiekiai turi būti pakankami (nežinau tiksliai, gal po 10 kg tarkim). kaikurie Lt žaliavalgiai per juos užsisakinėja.

[Jonasgrg]

Sveiki, na jau daugiau kaip puse metu esu vegetaras, gal kokius 3-4 menesius stengiuosi maitintis kiek imanoma zaliu maistu, na salygos maisto gaminimui siek tiek sudetingos neturiu nei kombaino jokio, nei dehidratatoriaus, bet stengiuosi mirkyti, siek tiek daiginti, ar stengiuosi, kad raciono daly sudaryti kiek imanoma zalias maistas. Ir susiduriau su vienu tokiu, klausimu-problemele.
Gyvenu aktyvu gyvenima, esu 24 metu, mokaus dirbu statybose, vazineju 2raciu, vaikstau ir panasiai. Tad pagal gyvenimo buda manau, kad man reikia gauti pakankamai daug energijos. Na tarkim "populiarioji" matematika teigia, kad reiktu gauti apie 3000kcal per diena, tikiu, kad si skaiciu reiktu siek tiek pamazinti ivertinant gyvo maisto faktoriu. Per pusmeti numeciau kazkur 5kg.
Tai gi pagr. energijos saltiniai mano nuomone yra, kruopos, riestutai, tam tikri vaisiai. Bet kazkaip pasirinkimas, manuo nuomone, nera labai didelis, ir tarkim tokiu atveju pietums iseina pasidaryti, tik kazkokiu salotu su brinkintom kruopom ( pirkau iki 5 grudu misini). Arteja sunkus periodas, kai teks padirbeti svecioje salyje, ir noreciau kazkaip susikurti kuo zaliasne mityba, bet per tuos kelis menesius siek tiek isikvepiau.
Gal but besimaitinantys ilgiau galetu kazka patarti? ar paprasciausiai teks didinti riesutu, ir grudu kiekius?

[Toltik]

Asmeninė mano patirtis ir nuomonė, kad maisto įvairovės būtinumas tėra mitas. Užtenka kelių produktų, bet gyvų ir maistingų, kad tinkamai veikiantis organizmas viską iš jų pasigamintų.. bet tai žinoma yra visaip , pilni ir geriausi atsakymai yra gamtoje - gyvūnai valgo tai kas prieinama ir tada kada tai prieinama.. bet nelabai įvairiai .

[Helene]

Toltik, rasai teisingai, bet ivertink tai, kad klausima uzdaves zmogus dar yra "svieziai iskeptas zaliavalgis", taigi medziagu pasisavinimas gali buti prastas, todel geriau jau pradzioj pasirupinti, kad asortimentas nebutu skurdus.. na ir vaziuoja zmogus i uzsieni, kur svariu ekologisku produktu negaus, jam reikia (reikejo, nes, matyt, jau iskeliavo) patarti kazka, ka jis gali suvalgyt greitai ir buti sotus ir likti neissekes. As tai jo atveju tiesiog rinkciausi mityba su zaliu vaisiu-darzoviu gausuma (pusryciams- pietums) bet neatsiakyciau ir paruosto maisto -kruopu ir lakstiniu (kurie galetu tapti vakariene).
Zaliavalgymas- tiesiog dieta, todel kaip ir bet kokia dieta ji turi buti gerai subalansuota pagal zmogaus poreikius ir taip pat suteikti psichologini pasitenkinima, o jau kaip zmogus pora-ketvirti metu pavalgys bent siek tiek naturaliau, jau tada jis gal ir girdes "atsakymus is gamtos" ir jam jokiu "balansavimu" nereikes, viskas eis naturaliai.

[Jonasgrg]

Na, ka jau tam uzsieniy beveik ir menesiuka sedziu, tikriausiai gavosi taip, kad pasirinkau viduriny varianta tam zalaivalgymo ir vegetarzimo, na ir kolkas tuo nesiskundziu. Tik ko sakyciau labiausiai truksta, tai sakyciau receptu lietuviu kalba, nes visi dazniausiai pasneka kaip gerai jauciasi, bet tik keliais zodziais uzsimena ka valgo, ka gaminasi...

[Helene]

na mano pirmais "perejimo" metais situacija buvo daug maz tokia

irankiai
pirkinys Nr1 tai mazas Braun kombainas su S peiliu- mazas, darbstus, lengvai plaunamas. Darzoves maliau jame. Vengiau kombinaciju, max 2-3 produktai, plius aliejus. kuo smulkiau sumali- tuo greiciau valgai. pastebejau, kad svogunai, cesnakai duoda sotumo jausma, taigi vakare l.daznai juos valgydau su kokia sumalta darzove

daigintuvas. reikalingas tiesiog stiklinis stiklainis su plastkiniu dangciu. dangtyje- skylutes padarytos karstu kuo nors (gelzgabalis koks smailus tinka). tarki, idedi lesiu, ipili iki virsaus vandens, po 6-10h nupili per dangcio skylutes net nenuimdamas dancio. ipili vandens-nupili. praplovem. paliekam pusdieniui. ipilam vandens-nupilam. praplovem. valgom. arba laikom toliau praplaudami 2 kartus dienoj
taip pat daiginau ir saulegrazas, zemes riesutus, kvetukus. turiu gera daigintuva is super plastiko- su paprastu stiklu net nelyginu. stiklainyje nepuna, nepelyja. super devaisas. simple ir geras. turkiski zirniai l.sotus. lesius galima daigint net 4 dienas- gauni gausu zaliu svelniu lapeliu.

kavamale- malti lynu semenis.
--------
maistas
bananai- yra sotus ir jais galima prislopinti "craving", kada ko nors nori ir nzn ko

riesutu vengiau, nes nezn, kurie yra geri, taigi mano sotus patiekalai buvo daiginti lesiai, zirniai, saulegrazos, grudai nel.patiko

pagrinde valgiau vietines darzoves ir bananus-citrusinius- obuolius

labai sotu idejus maltu lynu semenu i darzoves

leisdavau sau rauginto pieno siek tiek, kai l.norejosi, netgi ir kieta suri, kuriam ilgai jauciau stipria pagunda, patys daremes jogurta (turim jogurtine), bet cia jau negyvi produktai


aisku, norejosi valgyt, tai meti i save kokia morka ar obuoli ir tiek
jokiu sudetingu recepturu nebandziau

[Jonasgrg]

Dekoju uz issamu atsakyma, radau viena kita minty, kuria manau pasinaudosiu As turiu blenderi smoothiam darytis, tai per diena butinai viena pasidarau, kuriame buna riesutu, daznai bananu, dar kokiu nors vaisiu, sulciu ar tai pieno. Na siuo metu dar nezadu atsisakyti pieno produktu, nes tai apsunkintu reikalus.

[Helene]

As pirmaisiais metais neisijauciau i blenderio privalumus, ir jame maltos tyres man nel.patiko. Bet teko griebtis blenderio, kai nestumo pradzioje sutriko virskinimas, tai tyres buvo tiesiog issigelbejimas.
O dabar tai viska praktiskai malu, nes tai patogu ir kramtymui skirta laika mazina, ir sunui galima duoti. Seniau stengdavausi, kad mano "puota" butu is vieno kokio patiekalo, galvojau, kad taip geriau. O dabar priesingai, valgau kelis "patiekalus", bet stengiuosi laikytis sequential mono eating schemos, tai yra nekombinuoju beveik nieko arba kombinuoju tik vienoda virskinimo laika turincius produktus, ir 2-3 produktus suvalgau viena po kito, tik butina pradet nuo lahgviausiai, greiciausiai virskinamu. Psichologinis ir fiziologinis pasitenkinimas akivaizdziai isaugo. Tarkim, suvalgau tirsta sriuba is kokios darzoves ir zoliu arba pora vaisiu- maltu ar "gyvu", po to pora riekeliu darzoves, po to ismirkytu (daznai ir sumaltu i tyrele) riesutu- seklu sauja su medumi. Reikejo virs dvieju metu "praktikos", kad atrasciau valgymo buda, kuris man puikiai tiko. Dabar praktiskai zaliavalgymo renesansa isgyvenu, o vienu momentu jau norejau kokias kosytes virtas itraukt i raciona, nes neistengdavau suvalgyt tiek, kad uztektu ir man ir zindukui sunui.

As manau, kad pieno produktai tavo atveju- geras sprendimas. Pats geriausias is galimu miestieciui variantas- pasterizuota piena rauginti paciam ir taip ji bent siek tiek "atgaivinti". Nors man paciai dabar "fiziologiskiau" atrodo zali kiausiniu tryniai. Man pradejus naudot po pusmecio pertraukos zalia piena ir rugpieni (namini sviesta visada naudojau - man jis diskoforto nesukelia), sugrizo reguliarus galvos skausmai, padidejo gleivingumas, taigi teko atsisakyt. O kiausniai aplamai jokiu pozymiu neduoda. Taigi po desimtmecio savo dvasinio vegetarizmo tapau nebevegetare, nes kiausiniu vegetarisku maistu nelaikau. Ramina tai, kad su savo vistom labai gerai sutariam, beveik draugaujam, jos man net leidzia savo grudais pasivaisint, kai noriu daigintu kvieciu duonele paruosti )))

[Dovu]

Apie pusmetį valgiau vien žalią maistą su mažais nukrypimais (sūris, marinuotos daržovės, saldumaynai). Paskutinias dvi savaites negaliu atsispirti saldumynams, valgau kone kasdien. Gali būt, kad tai susiję su emocine būklė.. nežinau net kaip sustot.. HELP