Ekologiniai preparatai dirvai gerinti

Įvairūs forumiečių patarimai. Pasidalinkime patirtimi. Čia klausiama patarimo

Moderators: Gluosnė, Visi tvarkytojai

Post Reply
Rapolas
Posts: 346
Joined: Mon 01 20, 2003, 11:17
Location: Vilnius
Contact:

Ekologiniai preparatai dirvai gerinti

Post by Rapolas »

Radau Valdo sklebima "Pardavimuose",
kad informacija nenusiteriotu idedu prie Naudingų patarimų.

Ekologinis preparatas EM-1 "Kiusei" koncentratas jau Lietuvoje.
(Kaina 17 Lt pakuotė).
EM- efektyvūs mikroorganizmai. Naudojami dirvos atgaivinimui, derliaus padidinimui ir pagerinimui. Juos naudojant dirvoje formuojasi humusas, gaminasi maisto medžiagos ir anglies dvideginis, labai reikalingi augalų maitinimuisi. Daugiau apie juos galite sužinoti (rusiškai) http://www.embiotech.ru; angliškai http://www.emro.co.jp/english/ arba ieškokit informacijos per ieškykles. Kas domisi, galiu atspausdinti knygelės Д.В.Иванцов "ЭМ биотехнология природного земледелия" (D.V. Ivancovas "EM- gamtinės žemdirbystės biotechnologija") vertimą į lietuvių kalbą (be paveiksliukų), (kaina 3 Lt) arba padaryti naujos papildytos knygelės Д.В.Иванцов "Как востановить плодородие почвы" (D.V.Ivancovas "Kaip atstatyti dirvos derlingumą" ) kopiją (kaina 5 Lt).
Užsisakyti galite tel. 8-680-46807, arba e-mailu [email protected] Ketvirtadienį atnešiu į susirinkimą Kaune.
Evaldas.
Last edited by Rapolas on Fri 08 22, 2003, 15:24, edited 1 time in total.
valdas
Posts: 57
Joined: Mon 02 24, 2003, 16:22

Post by valdas »

:D Dėkui Rapolai, kad rūpinies. :D Truputis informacijos apie EM-1.
Kam rudenį naudojamas preparatas “Сияние-1” (EM-1 “Kiusei”) ?
1. Dirvos apvalymui nuo kenksmingų, ligas sukeliančių bakterijų. Kitais metais augalai mažiau sirgs.
2. Rudenį plokščiapjoviu, ar iš bėdos kauptuku papjovus (pažeidus) piktžolių šaknis ir palaisčius preparatu, mikroorganizmai jas supūdys ir pavasarį bus mažiau piktžolių.
3. Mikroorganizmai perdirba mulčo sluoksnį ir organiką dirvoje (jei tik tokie jūsų dirvoje egzistuoja). Dėl to dirva praturtėja humusu, kuris kitais metais bus maistu augalams.
4. Be viso to preparatu galima laistyti ir purkšti pomidorus, agurkus, paprikas ir kt. Mikroorganizmai slopina fitoftorą, augalai mažiau sirgs ir derės iki vėlyvo rudens. Verta pabandyti ir gėlėms- pailgės žydėjimo laikas.
5. Gerai yra palaistyti vaiskrūmius, vaismedžius ir braškes. Šie augalai vaisinius kitų metų pumpurus formuoja rugpjūtį – spalį. Todėl, veikiant mikroorganizmams, pagerės augalų maitinimasis ir kitais metais bus žymiai daugiau vaisių.
6. Preparatas taip pat tinka organikos perdirbimui komposto krūvoje. Rudenį, imant derlių, lieka daug visokių atliekų (lapų, kotų, lapkočių, stiebų ir kt.). Jas reikia sukrauti į komposto krūvą sluoksniais po 20-25 cm ir palaistyti preparato tirpalu (0,5 stiklinės kibirui vandens) po kibirą į 2 m² kiekvienam sluoksniui. Suformuotą komposto krūvą reikia uždengti polietileno plėvele. Jei turite seną komposto krūvą, tai padarykite laužtuvu joje keletą skylių ir pripilkite į jas preparato tirpalo.
Rapolas
Posts: 346
Joined: Mon 01 20, 2003, 11:17
Location: Vilnius
Contact:

Post by Rapolas »

Man kilo štai tokia mintis
Jei tai bio preparatai,
tai gal galima tuos organizmus augintis patiems.
T.y. nusiperki preparato , dali panaudoji, o dali palieki "veislei"
Į tą likusią dalį ipili ar idedi reikaimo "maisto"
Ir vėl preparatas pasidaugina.

Ar aš čia per primityviai sumasčiau ?
gal kad jie pasidaugintų reikalinga sudaryti tokias sąlygas
kurias sudarinėti finansiškai neapsimoka ?

Kitas klausimas ar visai jau nekenksmingas , kad ir toks "švelnus"
kišimasis. Juk yra žinoma kad pusiausvirą galima pažeisti ir
necheminiais būdais. Pavizdys įvairių rūšių vabzdžių ir gyvunų nekontroliuojamas dauginimasis , kurio pradžia "nekalti" bandymai.
valdas
Posts: 57
Joined: Mon 02 24, 2003, 16:22

Post by valdas »

:D Rapolas rašo:gal kad jie pasidaugintų reikalinga sudaryti tokias sąlygas
kurias sudarinėti finansiškai neapsimoka ?

Taip, tai būtų panašu į bandymą pasigaminti automobilį savo jėgomis namuose, nes jau pagamintam nėra pinigų. Jei nusimanai mikrobiologijoj, gali sudaryti tinkamas sąlygas, žinai kaip tą padaryti, ... visada prašom! :D Bet manau, geriau jau kiekvienas darykim tai, ką geriausiai išmanom. Jei tai būtų taip paprasta, nebūtų ir to produkto, viskas išplistų savaime. Tai taip pat panašu į medžių skiepijimą. Yra profesionalai, kūrie tai daro puikiai, bet niekas nedraudžia ir tau to daryti, tik ar tau išeis taip pat puikiai kaip ir jiems? Juk yra labai daug subtilumų. :wink:
Kitas klausimas ar visai jau nekenksmingas , kad ir toks "švelnus"
kišimasis.
Pažiūrėkim, ką apie tai rašo vartotojas ir platintojas D.V. Ivancovas:
"Ar EM serijos mikrobiologinės trąšos saugios? Mikroorganizmai, kurie yra preparatuose, dirvoje yra taip pat bet kokiu atveju. Naudodami preparatus mes tik padidiname jų kiekį. Atvirkščiai, yra blogai, jei dirvoje jų nėra, tokiu atveju dirvoje dažniausiai vyrauja kenksmingos bakterijos ir ligų sukėlėjai.
Be to, mikroorganizmai supa mus iš visų pusių. Jų dešimtys milijonų kiekviename mūsų kūno paviršiaus kvadratiniame centimetre. Žmogaus žarnyne jų yra apie 2,5-3 kg ir jie yra gyvybiškai būtini maisto virškinimui. Jų nebuvimas sukelia disbakteriozę, maisto liekanų puvimą, organizmo apsinuodijimą ir pirmalaikį senėjimą. Jei žarnyne trūksta mikroorganizmų, pablogėja žmogaus maitinimosi sąlygos, o jai jų trūksta dirvoje, pablogėja augalų maitinimosi sąlygos. Šiaurinių rajonų dirvose yra iki 2 tonų mikroorganizmų viename hektare, o pietiniuose rajonuose iki 8 t. Be to, daugelis maisto produktų, kuriuos mes vartojame, gaminami naudojant mikroorganizmus. Tai duona, jogurtas, sūris, kefyras, vynas ir kt."
:mrgreen: :mrgreen: :mrgreen:
Pridėsiu nuo savęs- Japonijoje EM vartojamas nuo 1980 metų, kolkas pastebimas tik teigiamas efektas, apie tai, kaip minėjau, galima sužinoti internete. Tą patį sako ir kitų šalių žmonių ir mokslininkų patirtis. :lol: Taip kad zuiki, nesuk uodegos, nepatingėk, paskaitinėk internete. :lol: :wink: :lol: :!: :!: :!:
Knygelėje apie gamtinę žemdirbystę radau kaip dar galima panaudoti EM-1: EM preparatų naudojimas leidžia ne tik išauginti gerą derlių, bet ir jį išsaugoti.
v Galima apdoroti patalpas, kur bus saugomas derlius. Tam reikia EM preparatą atskiesti santykiu 1:500- 1:100 (2-5 šaukštai kibirui vandens). Jeigu matote, kad derlius pradeda gesti, panaudokite stipresnę koncentraciją. Tuo pačiu tirpalu galite perplauti ir daržoves prieš sandėliuodami.
v EM preparatai padeda sumažinti dulkių kiekį patalpose. Dulkės yra biologinės kilmės. Mikroorganizmai panaudoja apie 25 % dulkių tūrio savo kūnų sukūrimui, o likę 75 % paverčiami energija, dėl ko dulkių kiekis sumažėja. Taip pat dingsta nemalonūs biologinės kilmės kvapai, kadangi pašalinamas jo šaltinis. Taip sumažėja tabako, dūmų, naminių gyvūnų, pelėsių, puvimo kvapas.
v Atskieskite EM preparatą vandeniu santykiu 1:100 (10 ml vienam litrui vandens) ir išpurškite patalpose, taip pat apipurškite baldus, buitinę techniką, sienas, šviestuvus ir kt. Šio tirpalo panaudojimas pagerina skalbinių lyginimą, šalina nemalonius kvapus.
v Įpilkite EM preparato į vandenį plaudami grindis (2-4 šaukštai kibirui vandens)- tai sumažins dulkių kiekį, kenksmingas bakterijas, pašalins nemalonius kvapus.
v Virtuvėje ir vonioje panaudokite skiedinį 1:500-1:100 (2-10 šaukštų kibirui). Jį išpurškite ir valykite riebalų, rūdžių dėmes ir kt.
v Kanalizacijos vamzdžiams valyti nuo riebalų nuosėdų įpilkite į santechnikos įrenginį 100-150 ml EM preparato ir nesinaudokite prietaisu parą.
v Mirkydami skalbinius į vandenį įpilkite 3-4 šaukštus EM preparato. Tai sustiprins balinimo efektą ir leis sutaupyti skalbimo miltelių.
Tai tiek šiandien. Laukiu klausimų. :lol: :lol: :lol:
Rapolas
Posts: 346
Joined: Mon 01 20, 2003, 11:17
Location: Vilnius
Contact:

Post by Rapolas »

Ačiu Valdai.
Aš pasiekiau savo ! :-)
Nujaučiau,kad tai geras dalykėlis.
Bet surinkt pačiam informaciją tai nemažai pastangų reikalaujantis dalykas.
Viena tai skaityti kažkokių mokslininkų straipsnius, o visai
kita kai šią informacija perduoda savo pažiurom panašus žmogus !

Dėkui kad nepatingėjai taip išsamiai parašyti.
Įtariu kad nemažai tokių kaip aš nežinančių apie šį gerą dalyką.
Lnkiu tau visada progai pasitaikius skleisti šią informaciją.
Last edited by Rapolas on Mon 08 18, 2003, 12:06, edited 1 time in total.
Vėl pasikeičiau...
Posts: 542
Joined: Tue 07 08, 2003, 15:24
Location: Kaunas-Vilnius

Post by Vėl pasikeičiau... »

Dar reikėtų apsvarstyti ir alternatyvą. Kurdiumovas siūlo patiems pasigaminti EM ir teigia, jog pačių pasigamintas EM yra geresnis, nes yra pritaikytas tos vietos sąlygoms. Iš Japonijos atvežtos bakterijos visgi skirtos jų klimatui ir jų bioįvairovei. O ten kur gyvena Kurdiumovas jis silo vartoti savo pasigamintą EM ir dar nurodo kaip tai pasigaminti. Dedi medaus, kefyro, viską rūgini ir pūdai, plius žemių dedi, plius mielių ir t.t.

Norėčiau specialistų nuomonės šiuo klausimu. Kodėl reikėtų vartoti atvežtąjį EM, o ne savo nuosavą? :)
Dalia
Posts: 37
Joined: Fri 04 25, 2003, 13:10
Location: Kaunas

Post by Dalia »

Vėl pasikeičiau... wrote:Dar reikėtų apsvarstyti ir alternatyvą. Kurdiumovas siūlo patiems pasigaminti EM ir teigia, jog pačių
Dariau EM pagal Kurdiumovą, visą daržą ir sodą laisčiau. Viskas gražiai auga ir dera, augalai neserga. Nežinau ar dėl EM, ar todėl, kad viską mulčiavau. Manau tai nesvarbu,vienas kitam nemaišo,o ir tą ir tą daryti visai nesunku.
Eksperimentuokite, labai malonu kai tai pasiteisina. :lol:
Dalia
valdas
Posts: 57
Joined: Mon 02 24, 2003, 16:22

Post by valdas »

Sveikučiai, jei leisit, pradėsiu po truputi skleisti žinias apie EM. Kadangi turiu D.V.Ivancovo knygelės "EM- gamtinės žemdirbystės biotechnologija" vertimą, manau autorius nesupyks, jei didesnę jos dalį paviešinsiu. Taigi, kasdien po truputį:
" EM- gamtinės žemdirbystės biotechnologija.
Didelė Rusijos gyventojų dalis gyvena kaimo vietovėse, dauguma miestiečių turi sodų sklypelius. Tie, kas jų neturi, augina gėles. Tokiu būdu, dauguma gyventojų vienu ar kitu būdu susiję su augalų auginimu.
Sodininkai ir gėlininkai stengiasi išauginti didesnį derlių ir gražesnes gėles.
Tam naudojamos įvairios agrotechnikos rūšys ir trąšos. Specializuotos parduotuvių
lentynos užpildytos trąšų maišeliais, ir kiekviena jų garantuoja aukštą derlių. Pirkėjai pasimetę- kurią iš jų geriau pasirinkti.
Kad išsirinkti geriausią agrotechnikos būdą, išsirinkti tinkamiausią trąšų rinkinį, būtina žinoti, kaip maitinasi ir vystosi augalai.
Augalų vystymuisi turi įtakos trys pagrindiniai faktoriai: klimatas, dirvos būsena ir agrotechnika. Kuo šiltesnis klimatas, tuo ankščiau prasideda pavasaris ir vėliau žiema. Tai leidžia garantuotai išauginti ir nuimti vieną arba keletą derlių. Rusijai su klimatu nepasisekė,- tai viena šalčiausių pasaulio šalių. Šaltesnė tik Mongolija. Kad tuo įsitikintume, užtenka pažvelgti į mokyklinio atlaso klimatinį pasaulio žemėlapį ir atkreipti dėmesį į pačio šalčiausio mėnesio vidutinę temperatūrą.
Šiaurės pusrutulyje, tai būna sausis, pietų pusrutulyje- liepa.
Rusijoje vidutinė sausio temperatūra yra: Krasnodaro ir Stavropolio krašte 0 -8°C, vidurio juosta -8-16°C. Sibire –16 –24°C, Jakutijoj –32°C. T.y. beveik visoje Rusijos teritorijoje sausio mėnesį ne šilčiau kaip –8°C.
Europoje sausio mėnesio temperatūra yra: Ukrainoje -4°C, Lenkijoj –2°C, Vokietijoj -1°C, Prancūzijoj 0°C, Anglijoje +6°C, Islandijoj +8°C. Suomijoj, Švedijoj, Norvegijoj didele dalis gyventojų gyvena prie 0°C-4°C. Amerikoje: JAV +8°C, Kanadoj -didele dalis gyventojų prie -4°C. Azijoje: Kinijoj nuo –8°C iki +8°C. Tokijuje +8°C, (Vladivostoke -16°C).
Tokiu būdu, klimatinės mūsų šalies sąlygos ne pačios geriausios- mes gyvenam rizikingos žemdirbystės zonoj. Todėl mūsų derliai didele dalimi priklauso nuo dirvų būsenos ir naudojamos agrotechnikos. Pagerinę augimo ir vystymosi sąlygas mes galim kompensuoti netikusius klimatinius faktorius ir išauginti didesnį derlių."
valdas
Posts: 57
Joined: Mon 02 24, 2003, 16:22

Post by valdas »

:D Tesiu temą:

Kuo maitinasi augalai?
1629 metais olandų gamtininkas Van Gelbontas atliko eksperimentą. Jis pasodino į vazoną gluosnio šakelę ir 5 metus laistė ją tik vandeniu. Per tą laiką gluosnio masė padidėjo 33 kartus, o sauso grunto svoris beveik nepakito. Iš to pastebėjimo jis padarė išvadą, kad augalai maitinasi vandeniu.
Vėliau vandens teoriją pakeitė humusinė (augalai maitinasi humusu), kadangi buvo nustatyta, kad puveningos dirvos daug derlingesnės. Po to išaiškėjo, kad organinės medžiagos augalų maitinimuisi neprieinamos ir yra įsisavinamos augalų tik po jų mineralizacijos (organinių medžiagų pavirtimo neorganinėmis).
Todėl išplito mineralinė augalų maitinimosi teorija. Pagal ją augalai maitinimuisi naudoja 19 elementų. Iš jų keturi (anglis, deguonis, vandenilis ir azotas) atsiranda iš atmosferos ir vandens. Kitus elementus augalai gauna iš dirvožemio. Tai makroelementai (jie reikalingi augalams dideliais kiekiais) fosforas, kalis, kalcis, siera, magnis, geležis. Ir mikroelementai (jų reikia mažai) varis, cinkas, molibdenas, boras, chloras, natris, kobaltas, manganas ir silicis.
Mineralinio augalų maitinimosi teorijos pagrindu buvo sukurta mineralinių trąšų gamyba, taip pat sukurtas hidroponinis augalų auginimo būdas. Taip auginant augalai patalpinami mineralinių elementų tirpale ir auginami be dirvožemio.
Tačiau, greitai paaiškėjo, kad mineralinių trąšų panaudojimas dažnai neduoda efekto. Viskas dėl to, kad žalioji augalų masė susideda 90% iš vandens ir tik 10% iš sausosios medžiagos. O sausojoje medžiagoje yra tik 7% mineralinių elementų. Išaiškėjo, kad vien tik mineralinių elementų augalams nepakanka, tuo labiau, kad jų reikia minimaliai, tik 7 % nuo sausos augalo masės.
Iš ko gi susideda likę 93 % sausos augalo masės? Tai anglis 50 %, deguonis 20 %, azotas 15 % ir vandenilis 8 %. Tokiu būdu, 93 % augalo sausosios masės sukuriama iš oro.
Daugiausia augaluose anglies, jos reikia 7 kartus daugiau negu likusių mineralinių elementų kartu paėmus. Šis elementas sudaro gyvybės pagrindą Žemėje. Anglies pagalba susidaro visos organinės medžiagos: baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai ir kt. Gyvybės atsiradimas, tai sudėtingas anglies junginių evoliucijos procesas. Beveik pusė augalų organinių medžiagų susideda iš anglies.
Vieninteliu anglies šaltiniu augalams yra anglies dvideginio dujos, kurių nedidelis kiekis (apie 0.03 %) yra atmosferos ore. Ant augalų lapų yra nedidelės skylutės- žiotelės, kurios siurbia anglies dvideginį iš oro. Po to vyksta fotosintezės procesas, kada augaluose veikiant šviesai iš anglies dvideginio ir vandens formuojasi organinės medžiagos ir išsiskiria deguonis. Kuo daugiau anglies dvideginio naudoja augalai, tuo daugiau pasigamina organinių medžiagų, tuo didesnę masę užaugina augalas ir tuo didesnis derlius. Uždarame grunte (šiltnamiuose), kad gautų didesnį derlių, padidina anglies dvideginio kiekį. Todėl pagrindine augalų maitinimosi medžiaga yra anglies dvideginis.
Anglies dvideginis atsiranda iš: žmonių ir gyvūnų (kvėpuojant), pramonės įmonių, vulkaninės veiklos, gaisrų. Tačiau didžiausią dalį anglies dvideginio pagamina dirvos mikroorganizmai- panašiai apie 60 % viso anglies dvideginio dujų kiekio atmosferoje. Jie ardo organiką, esančią dirvoje, dėl ko išsiskiria anglies dvideginis ir formuojasi humusas.
Vanduo yra kita sudedamoji dalis, reikalinga organinių medžiagų sintezei. Todėl, kuo mažiau augalas naudoja vandens, tuo prasčiau jis auga. Be to, trūkstant vandens, augalas užveria žioteles, kad sumažintu jo išgarinimą. O tai stabdo anglies dvideginio pasisavinimą ir augalo vystimasį.
Šviesa duoda augalui energijos, reikalingos iš neorganinio anglies dvideginio pagaminti organines medžiagas. Kuo daugiau šviesos, tuo geriau auga augalai. Pavėsyje augalai vystosi prastai. Padidinus augalo apšvietimą 1 %, papildomas sausos masės prieaugis sudaro 150 cnt/ha.
Deguonis įeinantis į augalo sudėtį (20 %) yra paimamas šaknimis iš dirvos oro, taip pat ir iš vandens, kaip ir vandenilis, kuris sudaro 8 % sausos augalo masės. Sumažėjus oro kiekiui dirvoje dėl jos supuolimo, augalų vystymasis sulėtėja ir sumažėja derlius.
Iš visų mineralinių elementų, svarbiausias yra azotas, kurio yra 15 % sausoje augalo masėje. Jis taip pat dalyvauja organinių medžiagų kūrime. Bet atmosferos azotas augalams neprieinamas, jie gali pasisavinti tik azotą esantį dirvoje. O papuola azotas į dirvą padedant azotą fiksuojantiems mikroorganizmams.
Kiti mineraliniai elementai vaidina pagalbinį vaidmenį augalų vystymesi. Jie tik sudaro sąlygas ląstelių ir augalo funkcionavimui. Todėl augalų maitinimasį reikia vadinti ne mineraliniu, bet azoto-angliniu.
:wink: :D
valdas
Posts: 57
Joined: Mon 02 24, 2003, 16:22

Post by valdas »

Jei dar nepabodo :D :D :D - tesiu:
Kaip maitinasi augalai.
Augalų maitinimosi procesą geriausia yra tyrinėti laukinėje gamtoje. Kaip taisyklė, nedirbamose žemėse viskas auga geriau, negu sodo sklypelyje. Vasara, sausra, sklypeliuose augalai nugelto, o šalia, už kokių dešimties metrų, laukuose, viskas kuo puikiausiai auga. Vasara, lietūs, sklypeliuose vėl niekas neauga, o šalia viskas normalu. Vasara, šalnos, sklypeliuose viskas pajuodo, o miške viskas normalu. Vasara, sklypeliuose siaučia fitoftora, o lauke jos nematyti. Kodėl?
Natūraliose sąlygose palaikomos optimalios augalų vystymosi sąlygos. Jos yra tokios:
Pirma, vyksta biologinė maisto medžiagų apytaka augalai- dirvožemis- augalai. Pavasarį augalai naudoja savo vystymuisi mineralines medžiagas iš dirvos ir anglies dvideginį iš oro. Rudenį augalai numiršta ir mineralinės medžiagos sugrįžta į dirvą. Jos bus panaudotos augalų maitinimuisi kitą vasarą. Yrant organinėms atliekoms, mikroorganizmai išskiria anglies dvideginį, reikalingą augalams.
Dirbamose žemėse šita grandinė pertraukiama, - derlius išvežamas ir mineralinės medžiagos dirvon nebegrįžta. Vyksta dirvos nualinimas. Ši problema bandoma spręsti mineralinių trąšų pagalba. Bet tada nebeatsistato pats svarbiausias augalų maitinimuisi elementas- anglies dvideginis.
Augalų vegetacijos metu viename hektare reikia nuo 100 iki 300 kg anglies dvideginio. O jo viename hektare vieno metro storio oro sluoksnyje yra tik 5 kg. Anglies dvideginio stygių kompensuoja mikroorganizmai (apie 60 %) ir dirvos gyvūnija (apie 10 %). Jie minta organinėm atliekom ir kvėpuodami išskiria anglies dvideginį, kuriuo minta augalai. Be to anglies dvideginis leidžiasi į dirvą, ir jungdamasis su vandeniu sudaro anglies rūgštį, kuri yra mineralinių elementų tirpiklis (juos augalai įsisavina tik ištirpusiam pavidale).
Dirbamuose laukuose derlius rudenį išvežamas, sekančiai vasarai organikos dirvoje lieka mažai. Dirvos mikroorganizmų ir gyvūnijos skaičius sumažėja. Anglies dvideginio išskiria mažai, nes nėra organikos kuria jie maitinasi. Augalai jaučia anglies dvideginio trūkumą ir blogiau auga.
Antra, natūraliomis sąlygomis viršutiniame dirvos sluoksnyje susidaro humuso sluoksnis. Jame, humininių medžiagų pavidalu, kaupiasi visi augalams reikalingi elementai. Humusinės medžiagos yra geriausi mineralinių elementų tirpikliai, kurie pagerina mineralinio maitinimosi sąlygas. Jos nudažo dirvą tamsia spalva, dėl ko saulėja geriau įkaista viršutinis jos sluoksnis ir geriau auga augalai. Be to humusas atlieka mulčio vaidmenį, saugo dirvą nuo perdžiuvimo sausros metu, permirkimo, peršalimo, perkaitimo ir išpustymo. Humusinės medžiagos suklijuoja dirvos daleles į grumstelius, dėl ko viršutinis dirvos sluoksnis tampa puresnis. Tokiu būdu humusas sudaro geriausias augalų maitinimosi ir vystymosi sąlygas.
Dideliuose laukuose humusas susidaro žymiai mažesniais kiekiais. Taip yra todėl, kad nelieka senų augalų liekanų, organinių trąšų įterpiama mažai arba visai neįterpiama, piktžolės sunaikinamos dar mažos ir humusui nėra iš ko formuotis. Žemė praranda savo maitinamąsias savybes, supuola, todėl sumažėja derliai.
Trečią, gamtinėse sąlygose formuojasi ir išsilaiko natūrali dirvos struktūra. Rudenį (vienmečiai) augalai numiršta, jų šaknys perpūna ir dirvoje pasilieka tuštumos kanalai. Augalų šaknų ilgis gali būti labai didelis.pavyzdžiui bendras rugio šaknų ilgis gali siekti 600 km. Be to, žemėje susiformuoja ištisa urvelių sistema, sukurta žemės gyvūnijos. Vabalai, vorai ir kiti vabzdžiai prasiskverbia iki 2-jų m gylio, o sliekai iki 8,5 m gylio. Todėl natūrali dirva 50 % sudaryta iš tuštumų.
Kokia iš to nauda? Dirva pasidaro puresnė, dėl ko augalai geriau vystosi. Pavyzdžiui, dirvos tankumui sumažėjus 10 %, derlingumas padidėja 20-40 %. Tuštumų, kanalų ir urvelių sistemoje greičiau vystosi augalų šaknys (gaunamas ankstesnis derlius), prie jų patenka daugiau oro, sistemoje yra optimalus drėgmės ir oro santykis, todėl dažnai lyjant nepūna augalų šaknys. Kanalais anglies dvideginis leidžiasi į dirvą, susimaišo su vandeniu ir gaunasi anglies rūgštis, kuri tirpdo mineralinius elementus ir maitina augalus. Į kanalų sistemą patenka šiltas atmosferos oras, ir susilietus su vėsia dirva, iškrinta kondensatas. Plonais kanalais iš vandeningo žemės sluoksnio gruntinis vanduo kyla aukštyn (kapiliarų sistema). Kondensatas ir gruntiniai vandenys maitina drėgme augalus, kas ypatingai svarbu sausros metu.
Dirbamuose laukuose dirva yra suariama apverčiant sluoksnį. Tai suardo dirvos struktūrą, neleidžia susiformuoti tuštumų, kanalų ir urvelių sistemai ir sugriauna juos. Arimas sutrina dirvą į miltus, kurie palijus arba palaisčius susiguli ir suakmenėja. Augalų šaknys auga lėčiau, pablogėja mineralinio maitinimosi sąlygos, augalai gauna mažiau drėgmės.
Dažno lietaus periodu šaknys pūna, augalai prasčiau vystosi, derlius sumažėja. Kai dirvoje yra 100 % drėgmės, derlius sumažėja 30 %. Sausros metu drėgmė iš viršutinio dirvos sluoksnio greičiau išgaruoja, kondensatas neiškrenta, kapiliarinė drėgmė iš vandeningojo dirvos sluoksnio nepakyla. Augalams nebeužtenka drėgmės augimui.
Be to pakinta dirvos mikroflora. Mikroorganizmai būna dviejų rūšių: aerobiniai, kuriems gyvybiškai reikalingas deguonis, ir anaerobiniai, kuriems deguonis kenksmingas. Arimo gylis yra 25-30 cm. Apversdami sluoksnį, mes sustiprinam deguonies patekimą į gilesnius dirvos sluoksnius ir suaktyvinam aerobinių mikroorganizmų veiklą. Tai sustiprina humuso mineralizaciją ir mažina jo kiekį dirvoje. Taip pat, dėl dirvos sutankėjimo sumažėja mikroorganizmų dauginimosi greitis.
Tokiu būdu, augalų maitinimasis mineraliniais elementais tiesiogiai priklauso nuo organinių medžiagų kiekio dirvoje. Todėl, dabar vis didesnį populiarumą įgauna organinė-mineralinė augalų maitinimosi teorija.

Būsimas derlius išmestas ant kelio.
Vietoj to, kad kompostuoti organines atliekas, daugelis sodininkų išmeta piktžoles ir augalų lapus ant kelio arba išveža į sąvartyną. Dirvos derlingumas smarkiai krenta. Tai pagrindinė derliaus mažėjimo ir augalų ligų plitimo priežastis. Humuso kiekis dirvoje sumažėja, augalams nebeužtenka maisto, jie blogai auga ir praranda atsparumą ligoms ir kenkėjams.
Nedirbamose žemėse susiformuoja ir laikosi natūrali dirvos struktūra. Ant žemės visada yra sluoksnis organinių liekanų- lapai, numirę augalai, mirusių gyvūnų liekanos, augalų šaknys. Iš organinių liekanų veikiant mikroorganizmams, sliekams ir kitiems dirvos gyventojams, susiformuoja humusas ir mineraliniai elementai.
Anglis iš organinių liekanų išsiskiria kaip anglies dvideginis kvėpuojant mikroorganizmams ir dirvos gyventojams. Šaknimis augalai pasisavina mineralinius elementus, o lapais anglį iš anglies dvideginio. Humusas daro dirvą puria.
Organinių liekanų sluoksnis saugo dirvą nuo perkaitimo, drėgmės išgaravimo, išpustymo. Tuštumų sistema pagerina mineralinį maitinimasį, aprūpina šaknis drėgme. Mikroorganizmai papildomai aktyviai kovoja su augalų ligų platintojais. Viskas kartu palaiko stabilų augalų vystimąsį, nepriklausomai nuo gamtos sąlygų (sausros, lietaus).
Mineraliniai elementai reikalingi augalams nedideliais kiekiais. Pavyzdžiui, 1000 kg augalų išsivystymui jų reikia tik 6 kg. Dirvoje mineralinių elementų yra daugiau negu reikia. Tačiau visus maistinius elementus augalai įsisavina tik skystame mineralinių druskų pavidale.
Mineralinius elementus tirpdo humusinės medžiagos, kurios atsiranda kada mikroorganizmai ir sliekai kuria humusą iš organinių liekanų. Be to, mineralinius elementus tirpdo ir anglies rūgštis, susidariusi anglies dvideginiui įsiskverbus į dirvą kanalais ir susijungus su vandeniu. Šituo tirpalu šaknų pagalba ir maitinasi augalai.
Bet pagrindinis augalų mineralinis maitinimasis vyksta per lapus. Augalų organinė medžiaga gaminasi iš anglies, kurios reikia 7 kartus daugiau, negu mineralinių elementų kartu sudėjus. Lapai įsiurbia anglies dvideginį, sujungia su vandeniu ir veikiant saulės šviesai sintetina organines medžiagas.
Vanduo yra būtinas augalams kaip vandenilio ir deguonies šaltinis. Šitie elementai kartu su anglimi naudojami organinių medžiagų gamyboje.
Nedirbamose žemėse dirvoje drėgmės kondensuojasi dukart daugiau, negu iškrinta lietaus pavidalu. Šiltas oras prasiskverbia kanalais į dirvą, kuri yra vėsesnė už orą. Ant kanalų sienelių kondensuojasi drėgmė, kuri nuteka į vandeningą sluoksnį. Naktį šiltas oras kyla iš dirvos gelmių ir rasa iškrinta šaltame mulčio sluoksnyje.
Be to, ploni kanalai, susidarę suirus augalų šaknims, aprūpina augalus drėgme iš vandeningo sluoksnio. Viršutiniame dirvos sluoksnyje drėgmės pastoviai mažėja, dėl jos išgaravimo ir augalų siurbimo. Plonuose kanaluose susidaro išretėjimas, vanduo kyla jais iš vandeningo sluoksnio ir maitina augalus.
Tokiu būdu, nedirbamose žemėse augalai minta drėgme susidariusia iš atmosferos kritulių, kondensato ir kapiliarine iš gilesnių žemės sluoksnių. Tai leidžia augalams lengvai atlaikyti sausrą.

Idomu, ar visą tai skaito kas nors? :cry:
:P
Renata
Posts: 264
Joined: Tue 01 14, 2003, 10:40
Location: Vilnius
Contact:

Post by Renata »

Skaito, Valdai, tikrai skaito. Ir gretina su panašaus pobūdžio žiniomis iš kitų šaltinių. Aš, pavyzdžiui, dabar verčiu Kurdiumovą. Tiesiog skaitinėju jo knygas nuolat, kaip kunigas brevijorių. Tai, ką Tu pateiki, yra naudingų žinių koncentratas. Tad nemanyk, kad, komentarų nebuvimas = dėmesio stoka. Juk rašai tam, kad kiti perskaitytų ir įsirašytų į smegenų žievę. Žmonės ir skaito, dedasi galvon - tikrai pravers.
valdas
Posts: 57
Joined: Mon 02 24, 2003, 16:22

Post by valdas »

Ačiū Renata, :mrgreen: , džiaugiuosi, kad darbas neveltui. Aš taip pat verčiu Kurdiumovą. Rolandas mane aprūpina tekstu, o aš jau prisidedu vertimu. Išversti nesunku, sunkiau yra suvedinėti į kompą, labai jau nūdnas darbas. :roll: Bet padaryti reikia.
O vakar iš interneto gavau naują Kurdiumovo knygą, kurioje jis įdėjo redaguotą praeito amžiaus pradžios rusų agronomo I.E.Ovsinskio pasakojimą apie beariminę žemdirbystę. Idomu pastudijuoti, ką rašė tų laikų "išsišokėlis".
Na, bet užteks kalbų, tesiu pasakojimą apie gamtinę žemdirbystę:


Biologinė maisto medžiagų apytaka gamtoje.
Gamtoje pastoviai vyksta biologinė apytaka. Augalai ima iš žemės mineralinius elementus, vystosi, rudenį numiršta ir patenka į dirvą. Organinės augalo liekanos dalinai mineralizuojasi, dirva pasipildo mineraliniais elementais. Kita dalis organinių medžiagų suformuoja humusą, kuriame yra maistinių elementų, formuoja humusines medžiagas,būtinas mineralų ištirpimui ir dirvos struktūros pagerinimui.
Dirbamoje žemėje biologinė maisto medžiagų apykaita pažeista. Kiekvieną rudenį nuėmus derlių, dirva netenka didelio kiekio organinių medžiagų. Mineralinės medžiagos į dirvą nebegrįžta, humuso mažėja, dirvos struktūra suardoma, pablogėja augalų maitinimosi sąlygos, sumažėja mikroorganizmų ir dirvos gyventojų, todėl sumažėja ir išsiskiriančio anglies dvideginio. Visa tai sumažina dirvos derlingumą.

Gamtinės žemdirbystės agrotechnika.
Dirvos derlingumui išsaugoti, būtina naudoti gamtinę agrotechniką. Pagrindinis jos elementas yra pastovus dirvos papildymas organinėmis medžiagomis. Tai padidina humuso kiekį dirvoje, gerina jos struktūrą ir augalų maitinimosi sąlygas.
Bedeficitinio humuso balanso sudarymui dirvoje, būtina įterpti į ją 6-12 kg/m2 organinių trąšų. Geriausia yra naudoti kompostą.
Kaip išauginti geresnį derlių?
Tam, kad išauginti geresnį derlių, sodininkai įprastai naudoja įvairias trąšas, taip pat įvairią agrotechniką. Parduotuvėse yra didelis pasirinkimas trąšų, įrankių, įvairios literatūros apie augalų auginimą. Visą tai galima sėkmingai panaudoti savo sklypelyje, tačiau, būtina atsižvelgti į šias aplinkybes.
Geriausia agrotechnika yra ta, kuri išlaiko ir atkuria natūralią dirvos struktūrą. Joje būtinai turi būti humuso, mulčo sluoksnis ir kanalų bei tuštumų sistema. Pagrindiniais tokios agrotechnikos elementais yra: pastovus organikos įterpimas į dirvą (3-12 kg/m2), dirvos perkasinėjimo pakeitimas į purenimą plokščiapjoviu, lysvių mulčiavimas, sideratų panaudojimas, sėjomaina.
Yra trijų rūšių trąšos: mineralinės, organinės ir mikrobiologinės.
Svarbiausias mineralinių trąšų privalumas tas kad jų reikia nedaug (pigumas), taip pat panaudojimo paprastumas. Trūkumas: kad aprūpina augalus maistu tik 7 %. Jos niekaip neįtakoja anglinio maitinimosi, o anglies augalams reikia 7 kartus daugiau, negu mineralinių trąšų. Mineralinės trąšos neįtakoja šaknų aprūpinimo deguonimi, o jo augalams reikia 3 kartus daugiau, negu visų mineralinių elementų kartu sudėjus.
Reikšminga ir tai, kad daugelis sodininkų per daug įsijaučia į mineralinių trąšų naudojimą ir visai pamiršta įterpti organinių trąšų. To pasekoje dirvoje smarkiai sumažėja humuso kiekis, dirvos struktūra pablogėja, augalai pradeda jausti deguonies badą ir dėl to sumažėja derlius.
Be to, kad palaikyti tą patį derlingumą, reikia vis daugiau mineralinių trąšų. Jeigu 50-tais metais tonos trąšų įterpimas padidindavo derlių 11,5 t, tai 60-tais metais derliaus priedas buvo 8,3 t, o 70-tais jau 5,8 t, o 80-tais kai kuriose šalyse nukrito iki nulio. Taip JAV, kad palaikyti derlių 1980 metų lygyje, kiekvienais metais įterpia į dirva 12-15 % daugiau trąšų, negu prieš tai buvusiais metais. Todėl, kiekvienais metais skiriamas vis didesnis dėmesys biologiniai žemdirbystei, kurios pagrindas yra organinių trąšų panaudojimas.
Organinės trąšos, tai bet kokios organinės medžiagos, iš kurių puvimo procese susidaro kompostas. Kaip organinės trąšos įprastai naudojamas mėšlas, lapai, šiaudai, pjuvenos, drožlės, popierius ir kt.
Organinių trąšų įterpimas į dirvą yra daug darbo reikalaujantis procesas. Tačiau humusas, kuris yra geriausia augalų maitinimosi terpė, formuojasi tik iš organinių atliekų. Gamtoje viskas auga tik dėl organinių trąšų, mineralinių trąšų ten niekas nebarsto. Organinės medžiagos daro kompleksinį poveikį augalams ir dirvai. Mineralizuojantis organinėms medžiagoms susidaro mineraliniai elementai ir humusas.
Mikrobiologinėse trąšose yra dirvos mikrofloros (mikroorganizmų), kurie verčia organines medžiagas į humusą, taip pat, kvėpuodami išskiria anglies dvideginį. Į tokių trąšų sudėtį įeina azotą fiksuojančios bakterijos, kaupiančios dirvoje azotą, kurio reikia 15 % nuo viso augalų maitinimosi. Be to mikroorganizmai slopina kenksmingas ligas sukeliančias bakterijas. Rusijos sąlygomis didesnė dalis dirvos mikrofloros per žiemą iššąla (mikroorganizmų skaičius sumažėja 6-10 kartų), taip pat žūna dėl rūgštaus lietaus ir neteisingo žemės dirbimo. Todėl naudinga yra reguliariai atstatyti mikroflorą mikrobiologinių preparatų pagalba.
Didžiausias efektas yra gaunamas panaudojant organines ir mikrobiologines trąšas kartu, kaip tai vyksta gamtoje. Tik tokiu būdu vyksta geriausių augalų maitinimosi sąlygų sukūrimas, dirvos struktūros atkūrimas ir išsaugojimas, humuso sluoksnio susidarymas ir augalų apsauga nuo ligų ir kenkėjų.
EM serijos preparatai (Efektyvūs Mikroorganizmai) yra mikrobiologinės trąšos. Jos buvo sukurtos daugiau kaip prieš 15 metų japonų mokslininko Chiga Teruo.
Kodėl EM preparatai buvo sukurti japonų mokslininko? Reikalas tas, kad Japonija yra 50 kartų mažesnė už Rusiją. Įsivaizduokite, kad Novosibirsko ir Omsko srityse gyvena ne 5 milijonai kaip dabar, bet 120 milijonų žmonių! Todėl japonams yra labai aktuali maisto produktų problema, o taip pat ir dirvos derlingumo atstatymas ir išsaugojimas.
Kitos šalys šią problemą sprendžia mineralinių trąšų pagalba. Bet tai mažina humuso kiekį dirvoje. Derliai mažėja, nežiūrint į tai, kad mineralinių trąšų kiekvienais metais įterpiama vis daugiau ir daugiau. Galų gale Žemės dirvos nualinamos. Daugiau kaip 2000 mln. ha degradavo ir liko tik 1500 mln. ha derlingos žemės. Kiekvieną minutę pasaulyje dingsta keletas hektarų žemės tinkančios žemdirbystei.
Japonija nuėjo kitu keliu. Ji naudoja gamtinės žemdirbystės metodus- vietoje mineralinių trąšų į dirvą aktyviai įterpiamos organinės trąšos. Daugelyje Japonijos miestų pastatyti specialūs šiukšlių konteineriai, į kuriuos gyventojai išmeta maisto atliekas. Po to tos atliekos išvežamos ūkininkų arba žemės ūkio organizacijų ir sukompostuotos sugrįžta į dirvą.
Dirvos derlingumui išlaikyti kasmet būtina į 1 kvadratinį metrą įterpti nemažiau kaip 1 kg organinių atliekų. Šio kiekio pilnai užtenka dirvos derlingumo išlaikymui vieno aro plote. Šeima iš 5 žmonių gali sustabdyti nuo nualinimo 5 arus žemės (vidutinis sodo sklypas Rusijoj).
Be to japonų mokslininkai atkreipė dėmesį į tai, kad humusas formuojasi dirvos mikrofloros dėka. Jie išskyrė iš dirvos 86 kultūras agronomiškai naudingų mikroorganizmų ir sukūrė mikrobiologines trąšas EM.
Dabar tos trąšos plačiai naudojamos Japonijoje dirvos derlingumo atstatymui ir išsaugojimui. Jos taip pat įgavo didelį pripažinimą visame pasaulyje. Daugiau kaip 110 šalių naudoja šią technologiją derliaus padidinimui ir išauginamos produkcijos kokybės pagerinimui. O išauginti skanius ir gausius derlius žmonės galės tik sveikose, derlingose dirvose.
Pradėti naudoti EM-technologiją galima bet kuriuo metu. Tam yra siūlomi sekantys būdai: maisto atliekų fermentavimas namuose žiemą, dirvožemio ruošimas daigams, sėklų mirkymas, gėlių ir daigų auginimas, pavasarinis dirvos paruošimas, kompostavimo pagreitinimas, augalų apsauga nuo kenkėjų ir ligų, nemalonių kvapų pašalinimas lauko tualetuose, augalų laistymas ir purškimas, rudeninis dirvos apdorojimas.
Šiuolaikinė mikrobiologija praktikoje parodė, kad su Efektyvių Mikroorganizmų (EM) pagalba galima valdyti dirvų derlingumą ir produktyvumą, ir tai yra alternatyva mineralinių trąšų ir chemikalų panaudojimui. Siūlomos technologijos pagrindas yra protinga žemdirbystė, nukreipta į humuso atstatymą dirvoje. Rusijoje ši technologija plinta jau ketveri metai, ir pasireiškė kaip labai efektyvi ir pigi.
Šiandiena šalyje keletas įmonių užsiima mikrobiologinių preparatų kūrimu ir gamyba. Nuo 2000 metų Novosibirsko korporacija “EM-Biotech” kartu su NVAU (Novosibirsko Valstybinis Agrarinis Universitetas) Agroekologijos ir Mikrobiologijos katedromis atlieka tyrimus ir kuria tos krypties preparatus. Šio projekto mokslinė vadovė yra b.m.d. profesorė, akademikė Naplekova Nadežda Nikolaevna.
“EM-Biotech” korporacijos gaminami preparatai ir substratai vadinami “Kiusei EM-1”, “BakSib EM-2”, “Ferment EM-3” ir “Kormobakterin EM-4”, “Enterosorbent EM-6”. Jų veikimo rezultatus jau galėjo pamatyti ir įvertinti šimtai sodininkų- mėgėjų ir stambių ūkių nuo Tolimųjų Rytų iki Ukrainos.
Preparatas “Kiusei EM-1” gaminamas iš koncentrato pagal japonišką technologiją. Substrate “BakSib EM-2” naudojami iš Sibiro regiono dirvų išskirti naudingi mikroorganizmai, kurių nėra preparate “Kiusei EM-1”. Naudojant kartu šiuos preparatus gaunamas geriausias rezultatas. Naudojant ilgesnį laiką mikrobiologines trąšas galima ne tik išsaugoti, bet ir atstatyti dirvos derlingumą.
Naudodami siūlomą gamtinės žemdirbystės techniką ir EM serijos biotrąšas, jūs pastebėsite, kad dirva tampa tamsesnė ir puresnė. Laistant vanduo nenuteka ant takelių, bet greitai susigeria į dirvą. Dirvoje kaupiasi humusas, mažėja piktžolių, augalai mažiau serga. Naujų užuomazgų ir vaisių skaičius smarkiai išauga, o derėjimas tęsiasi iki pat šalnų. Palengvėja dirvos apdirbimas, padidėja derlius.
Daugelis mūsų pasekėjų pastebi, kad stabilus efektas naudojant EM-biotechnologiją pastebimas antrais-trečiais naudojimo metais, bet kai kurie pastebi efektą jau po 2-3 savaičių. Viskas priklauso nuo pradinių sąlygų: dirvos sudėties, dirbimo būdo, naudojamų trąšų, įterpiamos organikos kiekio, vandens režimo ir kitų. Visų jų numatyti neįmanoma.
:) :) :)
valdas
Posts: 57
Joined: Mon 02 24, 2003, 16:22

Post by valdas »

EM serijos mikrobiologinių trąšų veikimo būdas.
Mikroorganizmai formuoja HUMUSĄ ir išskiria ANGLIES DVIDEGINĮ.
Todėl aprūpina augalus maistu 57 %.
Dirvų nualinimo negalima išvengti naudojant tik mineralines trąšas. Išsaugoti ir atstatyti dirvos derlingumą galima tik vienu būdu – kasmet įterpiant organinių medžiagų (trąšų). Jos yra ir virsta humusu, geriausia trąša augalų maitinimuisi. Organinių medžiagų pūdymą ir skaidymą atlieka mikroorganizmai, kurie be to išskiria anglies dvideginį, pagrindinį augalų anglies šaltinį. Naudojant EM serijos preparatus dirva prisotinama mikroorganizmais, tai pagreitina humuso susidarymą ir padidina anglies dvideginio kiekį.
EM serijos mikrobiologinės trąšos ir preparatai.
Mikrobiologinės trąšos “Kiusei EM-1”
Tai, šviesiai gelsvas skystis su maloniu rūgštaus pieno kvapu. Į preparato sudėtį įeina pieno rūgštys, fotosintezuojančios, azotą fiksuojančios bakterijos, bacilos, mielės ir mikroorganizmų veiklos produktai. Naudojamas augalų laistymui, purškimui, EM-komposto, EM-ištraukos ir EM-5 preparato (skirto augalų apsaugai nuo kenkėjų ir ligų) gaminimui. Preparatą reikia naudoti visu augalų augimo ir vystymosi laikotarpiu, kada oro temperatūra nežemesnė kaip +15°C.
Po to, kai indas su preparatu atidaromas ir į jį patenka oras, ant skysčio paviršiaus gali užsidėti plėvelė. Tai mielės, kurios nedaro neigiamo poveikio preparato kokybei. Jei preparatas smirdi, tai jis sugadintas ir jo naudoti negalima.
Šį preparatą geriau naudoti kartu su sausu substratu “BakSib EM-2”. Didžiausią aktyvumą preparatas turi 3 mėn. nuo pagaminimo iš koncentrato dienos.
Preparatas gaminamas išpilstytas į litro ir pusės litro butelius, o koncentratas 13 ml kapsulėmis, skirtomis savarankiškai pasigaminti 1,5 l preparato.
Mikrobiologinės trąšos - substratas “BakSib EM-2” Pagamintos iš kviečių sėlenų, užsėtų preparato “EM AgroObė” kultūra. Į jo sudėtį įeina agronomiškai naudingi mikroorganizmai, išskirti iš Azijos ir Europos regiono dirvų. Naudojama substratų paruošimui daigų auginimui, kambarinių vazoninių augalų ir daržovių bei gėlių daigų auginimui, daigų išsodinimui į gruntą, sodinant bulves ir sėjant šakniavaisius, įvairių augalų: braškių, uogakrūmių, vaismedžių tręšimui sodo sklypelyje. Šį preparatą rekomenduotina naudoti kartu su trąšomis “Kiusei EM-1”.
Gaminamos 0,4 l, 1 l ir 2 l pakuotėmis. Galiojimo laikas 12 mėn.
Preparatas “Fermentas EM-3”
Pagamintas iš kviečių sėlenų, užsėtų “EM AgroObė” ir “Kiusei EM-1”preparatų padidintos koncentracijos EM- kultūromis. Naudojama maisto atliekų fermentacijai namų sąlygomis, organinių atliekų kompostavimo pagreitinimui, EM- ištraukos gaminimui, nemalonių kvapų šalinimui lauko tualete.
Gaminamos 0,5 l ir 1 l pakuotėmis. Galiojimo laikas 12 mėn.
Pašarinis priedas “Kormobakterin EM-4”
Pagamintas iš kviečių sėlenų, užsėtų EM- kultūra. Naudojamas gyvūnų skrandžio- žarnyno trakto darbo normalizavimui. Išsprendžia enterito ir disbakteriozės problemas. Dėl to yra geriau įsisavinami pašarai, jų reikia mažiau, padidėja prieaugis, sumažėja mirties atvejų, pagerėja prekinė produkcija.
Gaminamos 0,5 l ir 1 l pakuotėmis. Galiojimo laikas 12 mėn.
Enterosorbentas “EM-6”
Pagamintas iš kviečių sėlenų, užsėtų efektyvių mikroorganizmų kultūra, specialiai atrinktų (26 rūšių kultūrų), fermentų, aminorūgščių, vitaminų, makro- ir mikroelementų. Naudojama organizmo valymui nuo toksinų ir šlakų, žarnyno mikrofloros normalizacijai. Preparatas yra profilaktinė priemonė nuo disbakteriozės, padeda atstatyti organizmą po ligų ir vaistų vartojimo, taip pat panaikina intoksikaciją apsinuodijus alkoholiu ir kitokiais būdais.
Gaminamos 0,5 l ir 1 l pakuotėmis. Galiojimo laikas 12 mėn.
Papildoma produkcija.
Naudojant EM serijos preparatus savarankiškai galima pasigaminti:
EM- kompostą. Tai perdirbtos organinės augalinės ar gyvulinės kilmės atliekos. Padedant EM, kompostas virsta biohumusu per 1,5-2 mėn. Kompostas yra reikalingas sudaryti dirvoje humuso sluoksniui, dirvos struktūros ir augalų mineralinio maitinimosi sąlygų pagerinimui. EM- kompostas, tai svarbiausia, kas atstato dirvos derlingumą. Papildoma komposto krūva yra svarbiau, negu papildoma lysvė.
Sodo sklype yra rekomenduojama turėti 3 komposto krūvas. Į vieną periodiškai krauti augalines atliekas, antra jau suformuota ir joje vyksta organikos yrimas, trečia jau subrendus ir puvenos iš jos naudojamos mulčiavimui. Ant augalinių atliekų prisidaugino daug mikroorganizmų, kurie, kvėpuodami išskiria anglies dvideginį, reikalinga augalų maitinimuisi anglimi. Be to mikroorganizmai slopina kenksmingas, ligas sukeliančias bakterijas.
EM- ištrauka. Tai augalinių atliekų vandeninė ištrauka su Efektyviais Mikroorganizmais. Paruošta ištrauka be EM turi dar organinių rūgščių, fermentų, aminorūgščių, vitaminų ir kitų naudingų medžiagų. Naudojama augalų laistymui, pavasariniam ir rudeniniam dirvos paruošimui, EM komposto gamybai ir kitur.
Preparatas EM-5. Naudojamas augalų ligų profilaktikai ir kenkėjų atbaidymui. Preparatas nepriskiriamas nuodingiems chemikalams, todėl jį naudoti galima bet kuriuo augalų vegetacijos laikotarpiu. Išpurškus preparatą ant lapų vyksta tolesnis mikroorganizmų dauginimasis išsiskiria organinės rūgštys ir fermentai. Tai daro nevalgomais vabalams augalų lapus ir vaisius, taip pat sudaro sąlygas, nepalankias vystytis virusams, grybeliams ir bakterijoms.
valdas
Posts: 57
Joined: Mon 02 24, 2003, 16:22

Post by valdas »

:D
EM preparatų panaudojimas agrodarbams.
EM serijos preparatai ir produkcija yra panaudojami tokiems agrodarbams:
Pavasariniam dirvos apdorojimui.
Atliekama panaudojant EM-preparato tirpalą arba EM-ištrauką. Žiemą dirvos mikroflora smarkiai iššąla ir pavasarį mikroorganizmų kiekis sumažėja 6-10 kartų. Tai sulėtina humuso formavimosi procesus ir pablogina mineralines augalų maitinimosi sąlygas. Pavasarinio apdorojimo metu dirva užsėjama Efektyviais Mikroorganizmais, ir dirvos mikroflora atsistato jau gegužį. Tai pagreitina humuso kaupimąsi, padidina papildomą anglies dvideginio išsiskyrimą, augalų vystymąsi ir didesnį derlių. Be to, esant dideliems organikos kiekiams, mikroorganizmų gyvybinės veiklos pasekoje išsiskiria šiluma ir pakelia dirvos temperatūrą 2-5 laipsniais. Tai padeda augalams iškęsti šalnas.
Laistymui.
Atliekamas tais pačiais preparatais karta per savaitę. Jis būtinas pastoviam dirvos papildymui mikroorganizmais, dėl ko, pagreitėja humuso susidarymas.
Papildomam tręšimui.
Atliekamas preparatu “BakSib EM-2” ir yra būtinas dirvos užsėjimui naudingais mikroorganizmais. Jis atliekamas du kartus per sezoną: gegužį ir liepą (rugpjūtį).
Tręšimui per lapus.
Atliekamas purškiant augalus EM preparato tirpalu. Reikalingas, nes veikiant bakterijoms išsiskiria augalams naudingos maistinės medžiagos.
Rudeniniam dirvos apdorojimui.
Atliekamas naudojant EM preparato tirpalą arba EM-ištrauką. Reikalinga piktžolių kiekiui dirvoje sumažinti, humusui sukaupti ir dirvos struktūrai pagerinti. (Tai galima atlikti jau šiemet. Vert.pastaba)
EM-komposto pagaminimui ir įterpimui į dirvą.
Reikalingas humuso sukaupimui dirvoje ir paviršiaus mulčiavimui. Tai svarbiausia agrotechninė priemonė.
EM-5 preparato pagaminimui ir panaudojimui purškiant per lapus.Padeda sumažinti augalų ligų plitimą, taip pat mažina kenksmingų vabzdžių skaičių.
EM-preparato naudojimas.
Mikrobiologinės trąšos “Kiusei EM-1” gaminamos koncentruotu pavidalu. Iš jo namų sąlygomis galima pasigaminti 1,5 l preparato.
Dėmesio! Naudoti preparatą galima tik atskiestą. Tam reikia atskiesti preparatą vandeniu santykiu, kuris būtinas tam tikrai operacijai. (žiūrėkite skyrių Biopreparatų vartojimas).
Preparato naudojimo technologinė seka
Koncentratas → Preparatas → Tirpalas → Laistymas, purškimas;
EM-preparato paruošimas iš koncentrato
v Paimti 1.5 l švaraus, šilto (+25-30 C) nechloruoto (nusistovėjusio, virinto) vandens. Supilti į jį maitinimosi terpę iš pakelio, gerai išmaišyti. Į gautą tirpalą supilti 13 ml kapsulės turinį ir gerai išmaišyti. Uždengti dangteliu ir pastatyti į šiltą tamsią vietą.
v Indą su preparatu būtina sukrėsti 2-3 kartus per dieną, kad maksimaliai pasidaugintu bakterijos. Po 3-7 dienų preparatas bus paruoštas, suprasite tai iš balzganai balsvos spalvos ir rūgščiasaldžio kvapo.
v Tada preparatą reikia perkošti per 3-4 marlės sluoksnius ir išpilstyti į mažesnius stiklinius ar plastmasinius indelius taip, kad po dangteliu liktu kaip galint mažiau oro (supylus į plastmasinį butelį, galima jį paspausti, kad skystis pakiltų iki pat viršaus ir tada užsukti dangteliu), ir padėti saugojimui į šaldytuvą.
v Didžiausią aktyvumą preparatas išsaugo 3 mėn. nuo paruošimo.
EM-tirpalo paruošimas iš preparato
v Pavasariniam ir rudeniniam dirvos apdorojimui (1:100)- 2 litrai preparato 200 litrų vandens statinei.
v Laistymui (1:1000)- 0,2 l (1 stiklinė) 200 l statinei.
Arba
v Pavasariniam ir rudeniniam dirvos apdorojimui (1:100)- 0,1 l (1/2 stiklinė) preparato kibirui vandens.
v Laistymui (1:1000)- 1 šaukštas kibirui vandens.
v Purškimui per lapus (1:500)- 2 šaukštai kibirui.
v Priešsėjinis sėklų apdorojimas (1:1000)- 2 ml 2 l vandens.
v Daigų ir vazoninių augalų laistymui (1:2000)- 1 ml 2 l vandens.
v Dėmesio! darbinį tirpalą panaudoti per 3 dienas.
EM- ištraukos paruošimas
100 l EM- ištraukos paruošimui būtina
v Nesuspaudžiant pripildyti ¾ talpos smulkintomis piktžolėmis. Ištraukos kokybei pagerinti reikia panaudoti kuo įvairesnes piktžoles, taip pat pridėti smulkintų cukraus turinčių augalinių atliekų (morkų, burokėlių lapkočių, šakniavaisių ir kt.).
v Pridėti:
o 1 l uogienės (galima senos), obuolienės ar cukraus;
o 5 kg vištų arba šviežio karvių mėšlo;
o 1 l preparato “Ferment EM-3”;
o 1 l preparato “ Kiusei EM-1”;
o 1 stiklinę kreidos;
o 1 l sijotų medžio pelenų;
o 1 l antioksidantų ištraukos (česnakų, raudonų pipirų, alijošiaus, tūkstančialapio, gysločio, ramunėlių, taip pat deguto).
v Užpilti gautą mišinį vandeniu.
v Gerai išmaišyti, uždengti dangčiu ir apsukti polietileno plėvele.
Esant 20- 26 C fermentacija vyksta 7- 10 dienų. Masę būtina periodiškai išmaišyti. Gautą EM-ištrauką geriausia sunaudoti per 1 mėn.
EM komposto paruošimas
v Atskiesti EM- preparatą (1:100) į 10 l dėti ½ stiklinės uogienės (cukraus) ir ½ stiklinės EM-preparato.
v Arba atskiesti EM-ištrauką (1:10) kibirui vandens 1 l ištraukos.
v Susmulkinti organiką (mėšlą, žolę, šiaudus, lapus ir kt.)
v Sudėti organiką 20-25 cm sluoksniu 2 m² plote.
v Tolygiai išbarstyti 1 stiklinę preparato “EM-3”.
v Sudrėkinti 10 l EM-preparato tirpalu arba EM-ištrauka.
v Užberti žemės sluoksneliu ir suslėgti.
v Padaryti 3-4 tokius sluoksnius.
v Uždengti polietileno plėvele.
Jei komposto krūva jau suformuota,
v Subadyti krūvą keliose vietose laužtuvu.
v Gausiai prilieti į skyles EM-preparato tirpalo arba EM-ištraukos.
Esant 20-25 C temperatūrai EM-kompostas bręsta pusantro- du mėnesius, bet jau po 3 savaičių šviežią, dar nesupuvusį, EM- kompostą galima įterpti į dirvą šalia augalų šaknų.
EM-5 preparato paruošimas
1-o litro preparatui paruošti į 1 l stiklainį sumaišyti:
v 600ml nechloruoto (nusistovėjusio) šilto vandens 25-30 C;
v 50g cukraus arba 100ml marmelado;
v 50ml substrato EM-2;
v 100ml 6% obuolių acto;
v 100ml 40 laipsnių degtinės;
v 100ml preparato EM-1.
Viską gerai išmaišyti ir uždengus dangteliu saugoti tamsioje šiltoje (25-30 C) vietoje. Pirmomis dienomis stiklainį periodiškai suplakti ir išleisti susikaupusias dujas. Po 7-10 dienų EM-5 paruoštas vartojimui. Saugoti vėsioje vietoje 6 mėnesius.
Maisto atliekų fermentacija namų sąlygomis
Kad pasigaminti EM komposto namų sąlygomis, reikia: į plastmasinio kibiro dugną įdėti groteles (atstumas iki dugno 5-7cm), patalpinti ant grotelių šiukšlėms skirtą polietileninį maišą; pradurti jo dugne 5-6 skylutes, kad per jas galėtų ištekėti perteklinis skystis. Maisto atliekas kloti 2-3cm sluoksniais, tolygiai pabarstant kiekvieną sluoksnį 2 šaukštais preparato EM-3. kiekvieną kartą iš maišo reikia išspausti orą ir uždėti ant viršaus svorį. Gerai būtu sudėti šiukšlių sluoksnį nedažniau kaip kartą per dieną, kad kuo mažiau patektų į maišą oro, ir kaskart sandariai uždengti kibirą dangčiu. Galimas baltas pelėsis atliekų paviršiuje.
EM-skystį, susikaupiantį kibiro dugne, reikia pastoviai nupilti. Jį galima panaudoti:
1. Santechnikos vamzdžių išvalymui nuo apnašų ir teršalų, supilant skystį į kriauklę ar klozetą;
2. Biodezinfekcijai, įpilant į vandenį plaunant grindis ar valant dulkes patalpose (0.5 stiklinės kibirui vandens).
Nemalonių kvapų pašalinimas lauko tualete
Tam reikia 0.5-1.0 l EM-3 (priklausomai nuo duobės dydžio) sumaišyti su žeme santykiu 1:1 ir suberti į tualeto duobę į vieną vietą (fermentacijos pagreitinimui). Proceso pagreitinimui į mišinį pridėti ½ stiklinės preparato EM-1. Įprastai nemalonus kvapas prapuola per dvi-tris savaites, o po dviejų-trijų mėnesių gaunasi puikios biotrąšos.
Pavasarinis dirvos apdorojimas.
Palieti ežias EM-preparato tirpalu atskiestu santykiu 1:100 (1/2 stiklinės kibirui vandens) ir užmulčiuoti. Pavasarinė norma 2-3l į 1m².
Ekonomiškesnis variantas- palaistyti ežias šviežiai paruošta EM-ištrauka atskiesta santykiu 1:10 (1l ištraukos kibirui vandens).
Priešsėjinis sėklų apdorojimas
Užmerkti sėklas EM-preparato tirpale 1:1000 (1ml 1litrui vandens). Mirkyti 1-2val, po to sėklas apdžiovinti.
Daigų ir vazoninių augalų laistymas
v Du kartus per mėnesį įterpti į dirvą EM-2 substrato- žiupsnelį EM-2 pabarstyti ant dirvožemio paviršiaus ir supurenus palieti vandeniu. Atsiradus baltoms apnašoms- supurenti gruntą ir palieti.
v Laistyti EM-1 tirpalu santykiu 1:2000 (1ml 2 litrams vandens) vieną kartą per dvi savaites.
v Šias procedūras kaitalioti: pirma savaitė- EM-2 substrato barstymas, antra savaitė- laistymas EM-1 preparato tirpalu.
Dirvožemio paruošimas daigų auginimui
Pirmas variantas
v Apdoroti dirvožemį kalio permanganato tirpalu. Išlaikyti savaitę kambario temperatūroje.
v Įterpti substrato EM-2 į gruntą santykiu 1 stiklinė 1 kibirui grunto, išmaišyti, tolygiai sudrėkinti EM-1 preparato tirpalu atskiestu santykiu 1:1000 (1ml 1 litrui vandens).
v Supilti grunto mišinį į polietileno maišą, suslėgti, išspausti orą, laikyti kambario temperatūroje.
v Po 1-2 savaičių galima naudoti sėjai.
Antras variantas
v Pripildyti indelius (dėžutes, stiklinaites, vazonėlius) skirtus daigams, dirvožemiu iki 2/3 talpos.
v Pripilti 1-2 mm EM-2 substrato sluoksnelį.
v Užberti likusį žemės kiekį ir palieti EM-1 preparato tirpalu santykiu 1:1000 (1ml 1 litrui vandens).
v Sėti (prieš tai galima palaikyti 1-2 dienas uždengus plėvele).
Šakniavaisinių daržovių sėjimas
v Apdorotas ir apdžiovintas sėklas pesėti į vagutes palaistytas EM-1 preparatu atskiestu 1:1000.
v Pabarstyti EM-2 substratu ir užžerti žeme.
Daigų sodinimas į gruntą
Aplink pasodintą augalą išberti 1 šaukštą EM-2 substrato , užberti žeme ir palaistyti.
Bulvių sodinimas
Pirmas variantas
v Paruošti košelę iš substrato EM-2 ir vandens santykiu 1:4 (1 litras substrato 4 litrams vandens).
v Palaukti 30 min.
v Pamirkyti gumbus košelėj ir sodinti į gruntą.
Antras variantas
v Paruošti 3 kibirus, iš kurių vienas kiauras. Suberti 1 litrą substrato į kibirą su vandeniu, leisti nusistovėti 30min.
v Pridėti į kiaurą kibirą sėklinių gumbų, įstatyti į sveiką kibirą ir perpilti paruoštu tirpalu. Ištraukti skylėtą kibirą, leisti skysčiui nusivarvėti ir sodinti gumbus į dirvą, neapdžiovinant.
Laistymas
Paruošti darbinį tirpalą
v Pirmas variantas. Atskiesti EM-1 preparatą santykiu 1:1000 (1stiklinė 200l bačkai arba 1šaukštas kibirui vandens).
v Antras variantas. Atskiesti EM-ištrauką santykiu 1:100 (1/2 stiklinės kibirui vandens).
v Trečias variantas. Užmerkti preparatą EM-3 vandenyje, prieš tai įdėti į vandenį 3-4 šaukštus maitinimosi terpės (senos uogienės, obuolienės, džemo ar cukraus). Palaukti 1-2 valandas.
v Laistyti 1 kartą į savaitę. Laistymo norma 2-5 litrai į kvadratinį metrą.
Tręšimas substratu EM-2
v Substratu EM-2 pabarstyti dirvą ežiose, po vaiskrūmiais, vaismedžiais, braškėmis, išbarstant ½ stiklinės substrato į 1 kv. metrą. Įterpti geriausia- 2 kart per sezoną, (gegužį ir liepa).
Tręšimas per lapus
v Atskiesti EM-1 preparatą santykiu 1:500 (2 šaukštai kibirui vandens).
v Nupurkšti augalų lapus smulkialašiu purkštuvu, kad nebūtu stambių lašų. Purškimą atlikti apsiniaukusiu oru, ryte arba vakare. Negerai yra purkšti augalus saulėtu arba labai karštu oru, prieš arba per lietų.
v Purškimus EM-1 preparatu kaitalioti su purškimu preparatu EM-5
Tręšimas EM kompostu
v Šviežią EM kompostą įterpti po medžiais ir krūmais palei vainiko liniją į duobutes. Užžerti žeme ir palieti.
v Padaryti vagutes tarpvagiuose, pridėti į jas EM komposto (1-2 kg į 1 kv. metrą)
v Užžerti žeme ir palieti vandeniu arba EM-1 tirpalu atskiestu 1:1000.
v Visiškai susifermentavusį EM kompostą įterpti į viršutinį dirvos sluoksnį pavasarį arba rudenį, nuėmus derlių.
v Ežias supurenti kauptuku, išbarstyti kompostą po 2-4 kg į kv. metrą. Vėl supurenti ir palieti vandeniu.
v EM- kompostą galima panaudoti ir mulčiavimui. Tam reikia jį išbarstyti ant ežios 3-7 cm storio sluoksniu, ir kad jis nesiliestų prie augalų.
Rudeninis dirvos apdorojimas
v Nuėmus derlių, plokščiapjoviu 1 cm gylyje papjauti- pažeisti piktžolių šaknis.
v Gausiai (2-3 litrai į kv. metrą) palieti ežias EM-1 tirpalu (1:100 – ½ stiklinės kibirui) arba EM – ištrauka (1:10 – 1litras kibirui vandens).
v Supurenti viršutinį dirvos sluoksnį 5 cm gyliu.
Augalų apsauga nuo kenkėjų ir ligų
v Preparatą EM-5 atskiesti vandeniu santykiu 1:500 arba 1:250 (2-4 šaukštai kibirui vandens).
v Purkšti augalus 1-2 kartus per savaitę prasidėjus vegetacijai.
v Užpuolus kenkėjams, purkšti kasdien naudojant koncentraciją 1:100 arba 1:50 (1/2-1 stiklinė kibirui vandens).
v Purškimus EM-5 kaitalioti su purškimu EM-1 kas savaitę.
v Purkšti tokiomis pat sąlygomis kaip ir EM-1.
:D
valdas
Posts: 57
Joined: Mon 02 24, 2003, 16:22

Post by valdas »

:)
Preparatų naudojimo agrodarbuose kalendorius
EM serijos mikrobiologines trąšas galima pradėti naudoti bet kurio metu nuo vasario iki spalio. Kai kurie sodininkai klysta, manydami, kad naudoti preparatus rugpjūčio mėnesį jau vėlu. Būtina suprasti svarbiausią,- augalus būtina aprūpinti maistu iki pat derliaus nuėmimo. Dirvožemio mikroorganizmai, esantys preparatuose, gamina dirvoje humusą. Todėl, net jei panaudoti preparatus po derliaus nuėmimo, tai susidarantis humusas supurens dirvą ir pasitarnaus augalams kitais metais. Jeigu panaudosim preparatus rugpjūčio mėn., tai agurkų, pomidorų ir paprikos derėjimas prasitęs 2-3 savaitėm ir jūs nuskinsite papildomą derlių.

Kalendorius:
Vasaris – daigų sėja ir auginimas (naudojam EM-1 ir EM-2).
Balandis – pavasarinis dirvos apdorojimas (EM-1 arba EM ištrauka). Komposto krūvos sukrovimas (EM-3 ir EM-1), sideratų sėja.
Gegužis – sėklų sėja, daigų sodinimas (EM-1 arba EM ištrauka, EM-2),laistymas (EM-1), augalų apsauga nuo ligų ir kenkėjų (EM-5), komposto krūvos krovimas (EM-3).
Birželis, liepa, rugpjūtis- laistymas (EM-1, EM ištrauka), tręšimas (EM-2), purškimas per lapus (EM-1), augalų apsauga nuo ligų ir kenkėjų (EM-5), komposto krūvos krovimas (EM-3).
Rugsėjis, spalis – rudeninis dirvos apdorojimas (EM-1, EM ištrauka), komposto krūvos krovimas (EM-3), sideratų sėja.
Agrotechnika
Dauguma agrotechnikos veiksmų, atliekamų sodų sklypeliuose, yra skiriami trijų tikslų pasiekimui: aprūpinti augalus geresniu maistu, pagerinti dirvos struktūrą ir sudaryti sąlygas, kuriose augalai geriau augtų, apsaugoti juos nuo ligų ir kenkėjų.
Teisingas agrotechnikos panaudojimas gali keletą kartų palengvinti sodo sklypelio priežiūrą. Apsilankymas sode gali tapti tikru poilsiu, o ne katorgišku darbu savaitgalį.
Iš visų agrotechnikos veiksmų pagrindiniu būtų organinių atliekų kompostavimas ir komposto įterpimas į dirvą. Humuso kiekis dirvoje nurodo jos derlingumą, o kompostavimas humuso kiekį didina.
Sunkiausia yra (iš psichologinės pusės) atsisakyti dirvos perkasinėjimo, pakeičiant tai purenimu purentuvo pagalba.
Dirvos struktūros pagerinimas.
Tam, kad išlaikyti ir pagerinti dirvos struktūrą, būtina naudoti natūralios žemdirbystės agrotechniką. Ji susideda iš:
1. Į dirvą kasmet įterpiama organika (kompostas, puvenos, organinės atliekos). Minimali norma, leidžianti išlaikyti dirvos derlingumą- 1 kg į 1m². Optimali norma, leidžianti atstatyti dirvos derlingumą- 6 –12 kg. Viršutinį dirvos sluoksnį supurenti purentuvu, išbarstyti organiką ir vėl viską supurenti.
2. Lysvių mulčiavimas būtinas, kad pridengti viršutinį dirvos sluoksnį nuo perkaitimo, atšalimo, išpustymo, išplovimo, susmegimo, piktžolių dygimo sumažinimui, taip pat dirvos praturtinimui humusu ir augalų maitinimuisi. Mulčiavimui naudojama puvenos, kompostas, smulkintas šienas, šiaudai, pjuvenos, drožlės ir kitos organinės medžiagos.
3. Pakeisti dirvos perkasinėjimą su dirvožemio apvertimu į purenimą purentuvu (plokščiapjoviu). Tai palengvina dirvos apdirbimą, išsaugo jos struktūrą ir mikroflorą. Sunkiose dirvose, kur purenimas apsunkintas ar neįmanomas, prieš tai supurenti dirvą šakėmis. Tam reikia smeigti šakes į dirvą 10- 15 cm intervalais ir pasiūbuoti kotu. Po to galima purenti paviršinį sluoksnį purentuvu.
4. Takelius geriausia apsėti žolėmis. Joms paaugus, reikia jas šienauti dalgiu ar trimeriu. Piktžolės nepakenčia šienavimo ir su laiku išnyksta. Takeliuose lieka augti tik vejų žolė. Tai leidžia augalams išnaudoti papildomą naudingą dirvos plotą po takeliais maitinimuisi susidarančiais mikroelementais ir drėgme.
5. Pavasarį prieš kultūrinių augalų sėją ir rudenį po derliaus nuėmimo būtina lysves apsėti sideratais (rugiais, lubinais, facelija ir kt.). Prieš sėją sideratai įterpiami į viršutinį dirvos sluoksnį. Tai leidžia susidaryti humuso sluoksniui, supurenti žemę (sideratų šaknys supūna palikdamos ertmes žemėje) ir perkelti maisto medžiagas iš apatinių dirvos sluoksnių i viršutinius.
6. EM- preparatų panaudojimas pagreitina humuso susidarymo greitį, padidina anglies dvideginio koncentraciją dirvožemio ore, sumažina ligų sukėlėjų skaičių.
7. Lysvių aptvėrimas (įrėminimas) sienelėmis apsaugo nuo dirvos sutankėjimo, lysvės nebemindomos pavasarį prieš sėją ir rudenį po derliaus nuėmimo.
Perkasinėjant dirvą arba ją ariant, yra pažeidžiama natūrali dirvos struktūra. Susidariusi ertmių, oro tarpų ir kanalų sistema suardoma. Sukasta ar suarta dirva iš pradžių būna puri, bet po lietaus ar laistymo suslunga ir sutankėja.
To pasekoje apsunkinamas oro priėjimas prie šaknų, pablogėja augalų mineralinis maitinimasis, taip pat pasunkėja šaknų apsirūpinimas dirvožemio drėgme.
Be to, apverčiant žemę, pažeidžiama dirvos mikroflora. Sutankėjus dirvai, pablogėja mikroorganizmų gyvenimo ir dauginimosi sąlygos, todėl jų skaičius sumažėja. To pasekoje pasunkėja humuso susidarymas, pablogėja augalų maitinimasis ir sumažėja atsparumas ligoms.
Iš pradžių po sukasimo ar suarimo sustiprėja deguonies patekimas į viršutinius dirvos sluoksnius ir humusas pradeda aktyviai mineralizuotis. Humuso kiekis smarkiai sumažėja, dėl ko dar labiau sutankėja žemė ir pablogėja mineralinis augalų maitinimasis.
Kad palaikyti natūralią dirvos struktūrą, reikia vietoj kastuvo naudoti plokščiapjovį purentuvą ir purenti tik paviršinį dirvos sluoksnį.
Sideracija
Sideracija- tai sideralinių augalų auginimas dirvos praturtinimui organinėmis medžiagomis ir jos struktūros pagerinimui.
Sideracijos vykdymas duoda:
1. Dirvožemyje su laiku maisto medžiagos yra išplaunamos į gilesnius sluoksnius. Sideraliniai augalai maitinasi maisto medžiagomis iš gilesnių sluoksnių. Tuos augalus papjovus ir įterpus į viršutinį dirvos sluoksnį, mineralinės medžiagos atsiduria viršuje. Tai apsaugo nuo maistinių medžiagų išplovimo.
2. Sideraliniai augalai apsaugo dirvą, kol joje nėra kultūrinių augalų.
3. Sideratų papjovimas (pakirtimas) skatina humuso susidarymą.
4. Augant sideratais stelbiamos piktžolės.
5. Yrant papjautų sideratų šaknims, dirvoje lieka kanalėliai, gerėja jos struktūra.
6. Yrant įterptiems sideratams ir jų šaknims, mikroorganizmai ir dirvos gyvūnija išskiria anglies dvideginį, kuris yra reikalingas augalų angliniam maitinimuisi.
Sideraliniai augalai sėjami pavasarį prieš pagrindinių augalų sėją ir rudenį, nuėmus kultūrinių augalų derlių. Tam naudojami lubinai, pašarinės pupos, žirniai, dobilai, garstyčios, aliejiniai ridikai, rapsai, rugiai, avižos, facelijos, taip pat specialūs sideraliniai mišiniai. Geriau naudoti vienmečius augalus, pavyzdžiui, javus.
Prieš sėjant ar sodinant kultūrinius augalus, sideraliniams papjaunamos šaknys, jie paliekami ant lysvės ir tarp jų įterpiamos sėklos. Iš viršaus papjautus sideratus reiktu mulčiuoti. Pomidorų daigus galima sodinti į duobutes tarp augančių sideratų, tai pagerina jų prigijimą. Po to, kai sideratai paaugs ir pradės stelbti pomidorus, juos reiks papjauti purentuvu.
Nerekomenduojama sideratų perauginti. Kuo augesni augalai, tuo anksčiau juos reikia papjauti. Juos reikia sėti kaip galint tankiau. Rudeninius sideratus galima palikti per žiemą.
Auginant sideratus ir naudojant kompostą kaip mulčą, galima išvengti dirvos nualinimo.
Organinės medžiagos, tinkamos kompostavimui.
Kompostavimui tinka įvairios organinės medžiagos:
1. Naminės šiukšlės. Jų 40-50% susideda iš organinių medžiagų. Per metus šeimoje iš 4-5 žmonių susidaro apie 1,5-2 t šiukšlių. Jeigu fermentuoti šiukšles namuose, tai jų galima pasigaminti apie 1 t per metus.
2. Maisto atliekos.
3. Gyvulių ir paukščių mėšlas.
4. Žolė, piktžolės.
5. Lapai.
6. Žievė, šakelės.
7. Pjuvenos, drožlės, skiedros.
8. Popierius, kartonas, medvilniniai audiniai.
9. Sideratai.
10. Daržovių atliekos.
11. Šiaudai.
12. Medžių pelenai.
Greitesniam kompostavimui organines medžiagas su dideliu celiuliozės kiekiu (žievė, lapai, šiaudai, pjuvenos, drožlės, popierius, audinys) būtina sumaišyti su organinėm medžiagom, turinčiom daug azoto (mėšlu, ankštinėm žolėm, daržovių atliekom) arba sulieti srutomis.
Organiką geriausia yra kompostuoji medinėje dėžėje. Į dėžės dugną reikia dėti smulkių šakelių, kad prieitų oras ir galėtų nutekėti perteklinė drėgmė. Drėgnų medžiagų sluoksniai turi kaitaliotis su sausomis medžiagomis. Stambias atliekas (šakeles, stiebus ir kt.) būtina susmulkinti. Kuo įvairesnės medžiagos sudedamos į kompostinę, tuo geresnis gaunasi kompostas. Paruoštą krūvą reikia sulieti vandeniu ir uždengti polietileno plėvele.
Kompostas įterpiamas į dirvą pavasarį, vasarą kaip mulčas arba rudenį po derliaus nuėmimo. Sodinti augalus pavasarį reikia praėjus 1-2 savaitėm po komposto įterpimo.
Mulčiavimas.
Dirva mulčiuojama, kad:
v Apsaugoti ją nuo perkaitimo, atvėsimo, išpustymo, išplovimo;
v Pagerėtų dirvos mikroorganizmų ir gyvūnijos gyvenimo sąlygos;
v Išsilygintų dirvos temperatūros svyravimai paros metu ir žiema mažiau iššaltų žemė.
v Aprūpinti dirvą maisto medžiagomis ir humuso susidarymui.(mulčiuojant organinėmis medžiagomis).
v Per daug neišgaruotų drėgmės;
v Nuo dažno lietaus neužmirktų žemė;
v Mažiau augtų piktžolės;
v Apsaugoti augalų šaknis.
Mulčiavimui naudojamos organinės medžiagos, popierius, kartonas, neaustinės medžiagos, juoda polietileno plėvelė, dažytas mulčiavimo popierius.
Organiniam mulčiavimui naudojami sideraliniai augalai, atliekos po derliaus nuėmimo, besėklės piktžolės, nupjauta žolė, smulkintas šienas, šiaudai, lapai, žievė, drožlės, pjuvenos, kompostas. Nupjautą žolę naudoti apvytintą, geriau ją sumaišyti su lapais, pjuvenomis ar smulkintais šiaudais. Išravėtas piktžoles galima palikti lysvėj ar tarplysvy, joms yrant išsiskirs papildomas anglies dvideginis.
Vasara užtenka pakloti ploną (iki 4 cm) mulčo sluoksnį ir karts nuo karto jį atnaujinti.
Šiaudų mulčas geriausiai sulaiko drėgmę ir sulaiko piktžolių augimą.
Šieno mulčas: maistingesnis, negu šiaudų, greitai suformuoja humuso sluoksnį, tačiau jame gali būti sėklų. Geriausiai tinka mulčiuoti žemę apie krūmus ir medžių kamienus.
Pjuvenų mulčas: geriausia naudoti prapūstas, išsigulėjusias pjuvenas. Dirvą prieš mulčiuojant pjuvenomis naudinga palaistyti karvių mėšlo išrūgomis ar srutomis.
Komposto mulčas: saugo daržoves nuo ligų (komposte aktyviai vystosi naudingi mikroorganizmai), greitai susidaro humuso sluoksnis.
Dengiamųjų medžiagų mulčas (juoda plėvelė, popierius, kartonas): gerai saugo drėgmę, bet nesigamina humusas. Prieš naudojant tokį mulčiavimą, į dirvą reikia įterpti komposto. Visiškai nerekomenduojama naudoti mulčiavimui skaidrią plėvelę.
Daug ląstelienos turinčias medžiagas (šiaudus, šieną, pjuvenas, drožles, lapus) būtina sulaistyti srutomis arba sumaišyti su daug azoto turinčiom medžiagom (mėšlu, žole).

:D
valdas
Posts: 57
Joined: Mon 02 24, 2003, 16:22

Post by valdas »

:)
Kaip sumažinti piktžolių skaičių?
Kad sklype sumažėtų piktžolių, būtina:
1. lysves atitverti bordiūrais (lentos, šiferis, akmuo, metalas ir t.t.). Tai neleis piktžolėms plisti iš tarplysvių į lysves.
2. mulčiuoti lysves storu (5-7 cm) sluoksniu mulčo. Piktžolės blogai auga po mulčo sluoksniu.
3. piktžoles išpjauti plokščiapjoviu. Lysvėse su tankiai išsodintais augalais – piktžoles išrauti ir palikti ant lysvės (jos atliks mulčo vaidmenį).
4. rudenį apdoroti dirvą EM preparatu. Tam būtina po derliaus nuėmimo papjauti piktžoles 1 cm gylyje, kad apnuoginti ir pažeisti jų šaknis. Po to palaistyti lysves EM-1 preparato tirpalu atskiestu santykiu 1:100 arba EM-ištrauka atskiesta 1:10 ir supurenti dirvą purentuvu (plokščiapjoviu ar kauptuku). Veikiant mikroorganizmams pažeistų piktžolių šaknys supūva ir kitąmet jų sudygsta žymiai mažiau. Be to, supuvusios piktžolių šaknys praturtina dirvą humusu ir supurena ją – palieka kanalų ir ertmių sistemą. Tai pagerina kultūrinių augalų maitinimas oru, vandeniu ir mineralinėmis medžiagomis. Be to, jų šaknys gali greičiau vystytis.
Naujų lysvių įrengimas pievoje
Pievos dirva turtinga humusu ir turi susiformavusią kanalų ir ertmių sistemą. Kuriant naujas lysves, dirvą įprastai suaria ar perkasa, tuo suardydami nusistovėjusią jos struktūrą. Kad atsikratyti piktžolių ir nepažeisti dirvos struktūros, naudojama tokia agrotechnika. Žemės plotelį skirtą lysvei, atitveriame bordiūru. Gegužės mėnesį žolę suminti ir apibarstyti kompostu. Po to pakloti pakavimo kartoną arba popierių (laikraščiai, žurnalai ir kt. 2-3 sluoksniais). Ant popieriaus užberti apie 10 cm sluoksnį komposto ir užmulčiuoti šiaudais, lapais arba žole (5-6 cm). Pirmais metais į lysvę sodinti stambių augalų daigus (moliūgus, cukinijas, patisonus, pomidorus, paprikas, bulves) tam prakasti mulčą ir kompostą, pradurti popierių, įsodinti daigą ir užberti žeme ar kompostu. Popierius neleidžia piktžolėm augti ir per metus supūna. Sekančiais metais galima auginti bet kokius augalus.
Sėjomaina
Sėjomaina- tai kasmetinis kultūrų, auginamų vienoje lysvėje, kaitaliojimas. Jeigu vienoje vietoje tie patys augalai auga keletą metų, dirvoje pradeda trūkti tam tikrų maisto medžiagų, kurias labiausiai naudoja tie augalai. Be to, dirvoje susikaupia kenksmingos bakterijos (ligų sukėlėjai), kurios labiausiai pažeidžia tuos augalus. Visa tai labai sumažina derlių.
Sėjomainos sudarymui daržo sklypas dalinamas į 3 dalis. Pirmoje dalyje auginamos reiklios kultūros, kurios smarkiai nualina dirvą (kopūstai, porai, agurkai, cukinijos, moliūgai, salierai). Antroje auginamos ankštinės daržovės (žirniai, pupos, pupelės, sojos, lęšiai, lubinai). Trečioje dalyje,- šakniavaisiai (burokėliai, morkos, ridikėliai).
Kiekvienoje dalyje sėjomaina vyksta tokia tvarka: reiklios kultūros; ankštinės; šakniavaisiai; reiklios kultūros + organinės trąšos.
Sėjomainoje su bulvėmis viskas keičiasi tokia tvarka: bulvės; lapinės daržovės; ankštinės; šakniavaisiai. Auginant braškes, sodas dalinamas į 5 sklypelius. Į penktą sklypelį, kuriame augo braškės, penktais metais sodinamos bulvės.
Augalų apsauga nuo ligų ir kenkėjų
Prieš pradedant kovą su ligomis ir kenkėjais būtina žinoti, kad natūraliose sąlygose ligos ir kenkėjai pažeidžia augalus daug mažiau, negu sode. Taip yra todėl, kad gamta sudaro geresnes sąlygas augalams augti ir vystytis. Todėl jų imunitetas būna stipresnis, jie išauga stipresni ir atsparesni ligoms. Tuo tarpu kenkėjai mėgsta nusilpusius augalus. Be to, gamtoje yra naudingų mikroorganizmų, kurie slopina ligų sukėlėjus. Taip pat naudingų vabzdžių,-kenkėjų priešų.
Sodų sklypeliuose naudojamos cheminės augalų apsaugos priemonės, o tai sukelia ir neigiamas pasekmes. Pesticidai sunaikina ne tik ligas ir kenkėjus, bet ir naudingus mikroorganizmus ir vabzdžius. Sode nebelieka natūralių augalų sargų. Be to, kenkėjai ir ligų sukėlėjai per trumpą laiką (1-2 metus) prisitaiko prie nuodų ir pesticidai praranda efektyvumą. Taip pat verta nepamiršti, kad pesticidai kaupiasi dirvoje ir augaluose, ir tai neįgerą sveikatai.
Išeitis – profilaktika ir maksimalus gamtinių augalų apsaugos metodų nuo ligų ir kenkėjų panaudojimas. Svarbiausia – profilaktika. Sudaryti augalams geresnes augimo ir maitinimosi sąlygas. Tam būtina panaudoti visą biologinės žemdirbystės technologiją ( organinių ir mikrobiologinių trąšų naudojimas, mulčiavimas, dirvos struktūros ir atstatymas ir išsaugojimas, sideratų naudojimas ir kt.). Tai pagerina augalų augimo sąlygas, jie išauga stipresni ir labiau prisitaikę prie aplinkos. Jų lapai pasidaro tankesni, tai apsunkina ligų sukėlėjų ir kenkėjų pažeidimus. Be to, sode susidaro geros sąlygos vabzdžiams – kenkėjų priešams.
Profilaktika gali būti papildyta ir kitais metodais, kurie padidina augalų apsaugos efektyvumą.
Augalų apsauga nuo ligų. Svarbiausia čia yra dirvoje ir ant augalų esantys mikroorganizmai, kurie slopina ligas sukeliančias bakterijas. Kad jų būtų, reikia įterpti į dirvą organikos, kad susidarytų geros mikroorganizmų vystymosi ir maitinimosi sąlygos, taip pat naudoti EM serijos mikrobiologines trąšas, kuriose yra naudingi, ligų sukėlėjus slopinantys mikroorganizmai.
Be to, būtų gerai pridengti plėvele augalus, labiausiai neatsparius ligoms (pomidorus, agurkus, paprikas ir kt.). Tai daroma dėl to, kad ligas sukeliančių grybų sporos sudygsta vandens lašeliuose. Todėl reikia apsaugoti augalų lapus nuo lietaus ir rasos. Tai padaroma uždengiant lysves plėvelės stogeliu.
Žiemą grybų sporos randasi dirvoje, todėl pavasarį reikia užkirsti joms kelią apsigyventi ant lapų. Geriausiai tai pasiekiama mulčiavimu.
Saugoti augalus nuo kenkėjų, padės kontroliuojamas piktžolių auginimas sklype (vejoje ir takeliuose).
Pirmą,- piktžolėse gyvena naudingi vabzdžiai, kurie yra natūralūs kenkėjų priešai. Didesnę darbo dalį kovojant su kenkėjais atliks jie.
Antrą,- piktžolės yra kenkėjų maistas. Jos atitraukia kenkėjus nuo kultūrinių augalų.
Trečią,- piktžolės, o taip pat kai kurie kultūriniai augalai išskiria medžiagas, kurių negali pakęsti tam tikri kenkėjai. Pavyzdžiui, amarus atbaido česnakai, svogūnai, nasturtos. Šliužai bijo česnakų, petražolių, bazilikų, levandų. O skruzdės nepakenčia mėtų.
Be to, galima pasodinti 10% daugiau daržovių, kad kompensuoti derliaus netektį dėl kenkėjų žalos.
Kovojant prieš ligas ir kenkėjus būtina prisiminti svarbiausią. Problema yra ne ligų ir kenkėjų buvimas, bet naudingų mikroorganizmų ir vabzdžių, nebūvimas. Atminkite, kad serga tik nusilpę augalai. O kenkėjų būna daug tada, kada sklypelyje maža augalų įvairovė, o jų natūralūs priešai yra sunaikinti chemikalais. O silpni augalai, monokultūros ir pesticidai, tai mūsų rankų darbas.
:D
Tai bus ir visa knygelė. Pabaigą apie EM-1 panaudojimą buityje paskelbiau viename pirmesnių pranešimų. Kai turėsiu naujų pranešimų, pagal galimybes šią temą (apie EM) tesiu.
:D
Egidijus
Posts: 116
Joined: Mon 11 08, 2004, 19:40
Location: Kaunas
Contact:

Post by Egidijus »

Netyčiom užtikau šitą tema. Nors baigiau ūkininkavimo kursus ;) tačiau perskaitęs šią medžiagą sužinojau apie dirvą ir augalus bei jų auginimą žymiai daugiau.
Ačiū Valdai už tokią puikia medžiagą ir darbą kurį įdėjai.
Sėkmės
Egidijus
Post Reply