Pasvajokime Kartu!

AJA · Standartinė **AJA** » Pen 06 27, 2003, 15:01

Tikrai KIPŠAS yra Beveidis???

Bjaurybė, tikras tu kipšas, Beveidi. Pats tikriausias.

O manęs prie jo visai nėra ko plakti. Nors aš kažkaip įtariau širdy: vienas dingo, o kitas svaigsta lyg būtų koks beveidis. Ach, jūs...
Na, plaukit.

Mindaugas · Standartinė **Mindaugas** » Sek 06 29, 2003, 23:00

Žmonės gerieji meldžiu, negadinkit šios temos nekritikuokit taip.
Juk čia svajonės Geros ir Mielos, pilnos šviesos.
Kam to reikia? Tegu būna drasiau visiems. Tegu išdrysta žmonės svajoti.
Tegu atbunda sielos, gyvos

Neringa · Standartinė **Neringa** » Ant 07 01, 2003, 19:23

Kai visu sirdys dalinasi tokiomis siltomis svajonemis, gera ir man dar pasvajoti su visais...

Isausta rytas pamazu, migla pakyla virsum medziu,
einu rasotu dar taku per sodus, pievas per zalias...
Tam rytmety ikvepiu gaiva ir pasiraziusi panorau begti,
ir suktis begdama ir sokti ir apkabinti obeli jos ziedus pabuciuoti,
ir pasiraicioti zolej noreciau...
staiga nurimus girdziu kaip ziogas rytmetini smuika taiso
ir ruosia jau naujas natas... klausau zolej...

toli sodyboj nusijuokia vaikas ir as kartu juokiuosi sirdyje...
uztraukiu is sirdies svelniausia daina ir jau girdziu atitaria
tyri balsai sodybose mergeliu, jos kaip ir as tam rytmety
dar pasiklyde migloje...joms taka nusviecia saulutes spinduliai pirmi ir
sie praskrosdami miglas apsviecia praskrendancias gerves...
dainoj supuosi, o toli ataidi jos garsai - erdve nepamatuojama!!!
Ir norisi tarytum skristi man aukstyn, ir pasivyti gerves...
ir as svajoneje paskendusi skrendu...

skrendu i tolima sodyba
kur mano mamulyte isikurusi gyvena, jai pabuciuoju skruostus ir
lekte as jau skrendu i kitus uostus... skrendu pas liudinti vaikeli
ir jam vaivorykstes pinu, jis juokiasi, sviesi galvele paklysta tarp margu ziedu...
skrendu pas misko feja gera, ir kaip kasryt vel geriam giliu kava
ir aptariam simtus darbu...skrendu toliau lankyt kaimynus -
visiems daug sypsniu, spinduliu, kad nuo pat ryto but jiems gera, visus juos aplankyt skubu.

...Svajoju as kada ismoksiu suprasti paukstis sneka ka, ir
ka byloja simtameciai azuolai, ir dar svajoju giriu zveris
as pazinti, susidraugauti but smagu su jais. Smagu but
jei po mus sodybas klegetu daugel pauksciu ivairiu, kad
is misku apsilankytu ir stirnos ir vilkai ir briedziai
o gal net ir meska ar stumbras, ir jie visi draugaut
su mum noretu, o mes draugystes ju jau butume gal
nusipelne savo iskaidrinta tyra sirdim...

...Gamta aplink harmonijoje butu, ta jaustu net tingus akmuo...
Cia musu svajos sviesios pildytusi, teketu kaip gaivus vanduo...

Standartinė **Gluosnė** » Tre 07 02, 2003, 15:07

Oi, Neringa..oi..

Apsiverkiau net..dziaugsmo asarom..
Aciu, Mieloji..aciu..

Irena-irocka · Standartinė **Irena-irocka** » Tre 07 02, 2003, 16:41

Ir tariam mes vieni kitiems VALIO!
Ir musu sirdys stipriai plaka!
Ir musu Tevas-Dievas sako: “kaip as ilgai jus laukiau”...aciu jums, kad grizote...
Valio, Valio, Valio!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! tariu jums zmones, jus gyvi - kokia tai laime............................

Irena-irocka · Standartinė **Irena-irocka** » Pen 07 18, 2003, 9:16

Svajoju aš, kad vis dėl to įvyktų tai, ką širdyj jaučiu,
Kad mano mintys nenukryptų nuo pagrindinių mums tikslų,
Kad ir aplinkiniai suprastų – tai ką darau itin svarbu,
Ir galimybė atsirastų į realybę verst sapnus!!!

Vėl pasikeičiau...

Aurelijos iš Kauno klubo svajonės.
------------------------------------------------------

Mano mintysemeilė Jam. Jis yra mano Dievas, aš jo Dievaitė. Mes kartu su juo kuriame meilės erdvę ir mūsų vaikai laimingi joje.

Pakilo mūsų mintys į erdvę, pilnos meilės ir dėkingumo Kūrėjui. Ta mintis susiliejo su mūsų senolių mintimis ir gimė mūsų abiejų naujas planas, kaip gyventi ir kurti meilės erdvėje.

Pati visata mums padeda ir mes tai žinome, nes žmogus yra mažoji visata.

Todėl manau, kad aš turiu klausytis širdutės savos. Josios gelmėj glūdi tiesa, ji plaka vienu ritmu su Dievo Tėvo širdimi. Mes Dievai ir Dievaitės esame pajėgūs sukurti Žemėje Rojų ir būti laimingi.

Mūsų giminės hektaras prie ežero. Savo šeimos namą pasistatėme prie Vandens. Namo atvazdas atsispidi vandenyje. Naktį, kai šviečia pilnatis ežeras su mūsų namo atspindžiu pasidaro panašus į rūmus iš nuostabiausios pasakos.

Į mūsų ežerą įteka sraunus upelis. Mse šį upelį užtvenkėme ir pasistatėme malūną. Malūną sumūrinome iš upelio akmenų. Mūsų malūnas mums mala ne tik grūdus, bet gaminą ir elektrą.

Rytinėje mūsų gimtinės pusėje auga sodas. Jame mes pasodinome kriaušių, slyvų, vyšnių, obelų. Mūsų sode auga iš pietų kraštų atvežti medžiai: abrikosai, trešnės, vynuogės. Rudenį mes juos džioviname didelėje krosnyje ir visai žiemai turime naudingo mūsų organizmui maisto.

Šalia sodo, daržai su įvairiausiomis daržovėmis, javų laukeliai.

Visą savo sklypo teritoriją apsodinome eglaitėmis ir pušaitėmis, o šalia jų krūmeliai, kad jie sudarytų apsauginę tvorelę. Ji apsaugo mūsų sodinikus nuo kiškučių ir stirnaičių, ir taip pat nuo stiprių vėjų.

Priekinę mūsų sklypo dalį mes apsodinome savo išaugintais kedrais. Jie mums ypatingai brangūs, nes tai jie mus suvedė į Anastasijos Skambančiųjų kedrų klubą ir subūrė mus į vieną šeimą.

Visus darbus mūsų šeima nudirba draugiškai, kartu. Todėl mes savo darbus atliekame greitai ir su malonumu. Mes žinome - kai mūsų ir mūsų artimųjų širdys plaka vienu ritmu, mūsų darbai rūksta kaip iš pypkės.

Visi mūsų kaimynai labai draugiški, visada kai reikia padeda mums, o mes padedame jiems. Visas šventes švenčiame drauge su savo kaimynais. Sužieduotuves, vestuves, krikštynas, derliaus nuėmimo šventes, Kalėdas, Naujuosius Metus, Velykas, pavasario šventes švenčia visas kaimas ir aplinkiniai kaimai. Užsikūrę laužus, dainuojame liaudies dainas, šokame liaudies šokius, krečiame visokiausius pokštus. Visi džiaugiasi ir yra laimingi, nes mūsų žemėje gyvena Dievai ir Dievaitės, kurie jau seniai išvalė seno pasaulio tvaiką, jie pamiršo visas praeities skriaudas. Mes laimingi ir mylim vienas kitą, saugome tai ką sukūrėme. Mes saugome taiką žemėje ir tuo labai didžiuojamės.

2003 06 24

Irena-irocka · Standartinė **Irena-irocka** » Tre 09 17, 2003, 11:53

Svajoju as, Svajone mano, su tavimi aplekt Pasauli, kad nuo pat Ryto iki kito ir dar po kito sviesaus Ryto mano mintis su tavim skristu ir takelius i Pilis tiestu, stebuklu salis Gamtoje atskleistu... kad i sirdis patektu Meile, iskleistu ziedus po Pasauli, pripildytu dienas sviesa.... Mylek sirdis! - tai atgaiva...

Eglė · Standartinė **Eglė** » Ant 10 07, 2003, 22:23

Apsidairyk..., koks nuostabus pasaulis šitas,
Kaip ryškiai šviečia saulė!
Koksai gaivus vėjelis glosto veidą tavo...
Ar tu jauti? Rasa dar nenudžiūvo...
Saulutės spindulėliai žybčioja joje...

Pakelk akis aukštyn..
Ar tu matai, koks mėlynas dangus?!! O debesys kokie?!!..
Ššš.. tyliau.. Ar tu girdi rytinę paukščio giesmę?
Jis žadina lankas žaliąsias...
O ten... O ten, toliau, prie seno miško,
Regi upelį tekant?...
Jame mačiau žuvelę laimės..
Ji pakuždėjo man: "palauk dar truputėlį..."
Pažvelk čia pat...Bitutė supas gelsvame žiede...
Tik nesakyk, kad viso šito nematai...
Tik nesakyk, kad viso šito negirdi....

Irena-irocka · Standartinė **Irena-irocka** » Ket 11 20, 2003, 10:49

Svajoju, mieli žmonės, kaip vieną rytą pramerkiu akis ir pamatau savo Tėvą veidas į veidą, kai susiliejame su juo svajodami ir kurdami kartu, kai mes suprantame vienas kitą, girdime, jaučiame nuolat, visada, nenutrūkstamai….
Svajoju, kad visi aplinkui šalia ir toli šypsosi, laimingi, svajoju girdėti vaikų juoką, svajuoju jaust gėlių aromatą, užuost medaus kvapą, išgirst lapelių šlamesį ir tavo veide atpažinti Jį… kokios tavo akys gražios, kokia tavo širdis karšta… mus supa gyvas pasaulis, alsuoja gyva Žemė…

Irena-irocka · Standartinė **Irena-irocka** » Pen 01 02, 2004, 17:56

-Žmogau, tik, prašau, būk laimingas.....

ir sako ir sako mums Dievas,
o mes kaip vaikai nevalingi per purvą vos kojas kilnodami lakstom...
Ir skauda širdelė ir kviečia pabust, tuomet Dievas rodo: na va gi pajausk.... o purvas prilipęs nenori atstot ir skauda mums oda, bet siela dainot jau ruošias ir džiaugsmas prie durų skrajoja....

-Žmogau, būk laimingas!!!!! prašau...

-O Dieve, kai skauda mums kūnas, gal nėr tos ir laimės visai???

-Žmogau, būk laimingas, prašau... Nereikia ieškoti tos laimės kažkur, aš čia visai pat, aš čia, aš viduj.... Tu amžinas, vaike. Aš myliu tave, žinotum kaip sunku man tau tuo neduot, bet tu gi kaip aš, tu galingas, šviesus!!! maldauju, žmogau, būk laimingas, pabusk!!!

Kipshas · Standartinė **Kipshas** » Tre 01 28, 2004, 11:19

kas apie ka svajoja

zinau kai kuriu zmoniu svajones:

automobiliai, kuo ju daugiau gatvese tuo geriau, net aukso puodas reklamuoja "daug nauju automobiliu pripildys gatves"

bloga darosi nuo tokiu svajoniu
nuotavo sodininke svajoniu irgi bloga

o jei cia ne svajones o apmastymai, tai tema nesekmingai issirinkai

Uosis · Standartinė **Uosis** » Tre 02 04, 2004, 0:17

Šviesi pasaulio laukia ateitis. Žydės pasaulyje vėl sodai ir upių nebeteršt išmoksim žmonės. Tarp sodų ir miškų dainuos laiminga Lietuva. Sodybose vaikai ir jų anūkai džiugins bočių širdis. Ir bočiai džiaugsis, šoks, dainuos. Ir šeimos tvirtos bus, didžiulė meilė jungs jas. Ant rankų vyrai savas pačias nešios, o pačios vyrus visaip godos. Lietuvių dauguma sodybose gyvendami su dievu kurs pasaulį gražų. O žemės Lietuvoj visoms šeimoms per daug bus, todėl visi gyvens patogiai, erdviai. O skaičius lietuvaičių anei mažės, anei didės. O mylimąją žemę Lietuvos šiaurinio pusrutulio pajėgos godos, jos saugos, prižiūrės tuomet jau amžiną pasaulio taiką. Ir vėl visa gyvunija augalija klestės šventojoj tėvo dovanotoj žemėj. Iš džiaugsmo to ir meilės kiekvienas paskirai su tėvu dalyvaus didžioj ir amžinoj kūryboj. Visa galaktika pripildyta bus meilės, kaip ir žmogaus sodyba. Ir dievas su žmonėm kasdien kalbės ir žmonės jaus meilingą savo tėvą. Ir jie sukurs kartu naujas galaktikas, naujas žvaigždes ir ten pradės gyventi žmonės. Iš meilės kurs visi. Vaikai laimingi krykštaus. Ir džiaugsis amžinai pasaulis meilėj ir kūryboj.

Senis M · Standartinė **Senis M** » Pen 05 07, 2004, 14:17

Kipshas · Standartinė **Kipshas** » Pen 05 07, 2004, 14:31

Mums reikia va tokios skulpturos:

Kolumbijoje nutįsta ilgiausios eilės porų, norinčių paliesti vienos moters statulos spenelius. Žmonės mano, kad tai pagerins jų santykius. Kartachenos mieste stovinti skulptūra vaizduoja gracingą moterį, kurią vietos gyventojai vadina Getrudis (Chetrudis).
Įsimylėjėliai įsitikinę, kad palietus Getrudis spenelius, jų draugystė bus ilga ir harmoninga.
Skulptorius Fernando Botero (Fernandas Boteras), sukūręs šią skulptūrą prieš ketverius metus, teigė, jog ši tradicija jį nustebino ir pradžiugino.
"Tai puiku, kad minios tenykščių gyventojų ir turistų plūsta paliesti skulptūros krūtis", - radijo stočiai RCN sakė F.Botero.
"Nuostabu girdėti, kad kelis kartus jau teko atnaujinti nuo daugybės prisilietimų nučiupinėtas Getrudis krūtis", - pažymėjo jis

darja · Standartinė **darja** » Pen 05 07, 2004, 20:04

Matyt, tau, kipsheli, labai knieti tas krutis paliesti - tai nuvaziuok ir paliesk, gal pamacys...

O man idomu, ar tu, seni M, ta amzinybe pasiekei - girdejau, kad stropiems kabalistams po kurio laiko atsiveria kazkoks sestasis ismatavimas ar kas ten, tik neturiu supratimo, kam jiems jis...

Gal galit apsviest biski mane, tundra...

Senis M · Standartinė **Senis M** » Pir 05 10, 2004, 15:04

darja · Standartinė **darja** » Pir 05 10, 2004, 15:24

Tundra tai tundra, as ir nepretenduoju vest tauta, ir apskritai trinkit kas tik jums nepatinka - as prirashysiu triskart tiek

Mindaugas · Standartinė **Mindaugas** » Pir 05 10, 2004, 15:28

nors is pats Senis M. parašė citatą

o ne savo svajonę

darja · Standartinė **darja** » Pir 05 10, 2004, 15:59

Visada taip: vyrams viskas galima - ir pesimistiskai rasyt, ir ne save cituot - jiems atleidziama, dar ir guosti bei "gelbeti" puolama, o pamegink tu, boba, ne i tema ka nors uzvemt - is visu pusiu ima visi pult ir koneveikt

Ale nieko naujo - gyvenime visad taip, tik su Anastasija biski kitaip - cia atvirksciai, Anastasija visi garbina, o Megre kaltina, kad jis jos nesupranta...