Sveiki visi ...
Štai artėja vėlykos ir norėtūsi jas kažkaip įpatingai atšvęst, bet... nežinau kokios yra lietuviškos, ne krikščioniškos, tradicijos...
na dažom margučius, supamės... o kokia viso to reikšmė.. ?
Žinoma, švenčių temas palietė ir V.Megre savo knygose, bet juk tai tik lašas jūroje...
Malonu būtų jei parašytumėte, kas ką žinote... ir nebūtinai vėlykas...
Lietuvių tradicijos
Moderators: Rolandas, Visi tvarkytojai
-
- Posts: 954
- Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
- Location: Kaimas
- Contact:
-
- Posts: 1311
- Joined: Fri 09 27, 2002, 23:01
-
- Posts: 218
- Joined: Mon 09 30, 2002, 19:49
Laimis pasiule nesvesti tokiu svenciu kuriu reiksmes nezinome
Romuvieciai iesko svenciu istaku, jie zino daugiau
http://www.romuva.lt/index.php?kalba=li ... orius&nr=6
Romuvieciai iesko svenciu istaku, jie zino daugiau
http://www.romuva.lt/index.php?kalba=li ... orius&nr=6
-
- Posts: 954
- Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
- Location: Kaimas
- Contact:
Supranti, beveidi,
kai kazko nežinai, tai jau yra pusė kelio į pažinimą... tai ir yra mano tikslas... o tavo?
aciu labai už parodytą gerą svetainę... štai vakar pasvajojau, kad noriu susipažinti su lietuvių pagonimis, o šiandien jau naršau jų puslapį...
Šaunuolis tu ,Beveidi...
kai kazko nežinai, tai jau yra pusė kelio į pažinimą... tai ir yra mano tikslas... o tavo?
aciu labai už parodytą gerą svetainę... štai vakar pasvajojau, kad noriu susipažinti su lietuvių pagonimis, o šiandien jau naršau jų puslapį...
Šaunuolis tu ,Beveidi...
Last edited by glesum on Thu 04 10, 2003, 11:15, edited 1 time in total.
Beveidi
Beveidi, nevisai tiesa...As siulau jums svesti sventes visokiausias ir kuo nuostabiausias ir kuo daugiau. O as pats nenoriu svesti svenciu, kuriu prasmes nezinau. Cia jau mano problema. As svenciu tik gimimo diena savo ir tai nevisiskai. O is esmes svente man - kiekviena diena
-
- Posts: 378
- Joined: Tue 02 18, 2003, 23:13
-
- Posts: 1564
- Joined: Sun 12 22, 2002, 13:34
Na čia gal ne visai į temą, bet apie PIRČIŲ TRADICIJĄ
Simonas Daukantas apie senovės lietuvius (kalnėnus ir žemaičius) rašė:
... nes jog žmogaus kūno stiprume visa jo sveikata yra, todėl nuo viso to, kas kūną lepino, silpnino ir gadino, dididžiai saugiai vengė, o viso naudojo, kas būt galįs kūną stiprinti ir tvirtinti; ir taip pirmuoju jų darbu buvo savo kūną gryną laikyti, todėl kožname kieme pirti sau turėjo, ir tas ne ūkininku vadinos, kurio kieme pirties nebuvo, į kurią kelias dienas nuleidę, kaip sakiau, ėjo mazgotis. ... Tose pirtyse stiprino kūną tokiu pragumu: nebetverdamos tenai nuo šilimos ir varvindami prakaitą, šoko stačiai į eketį žiemos vidu, speiguotie, ir tenai per kelias valandas panėrę vėsinos, paskui iššokę ėjo vėl į pirtį kaitintis. Ne vien vyrai žaliūkai tą darė, bet kūdikėliai mažiteli, išsprūdę raudoni, it iš ugnies ištraukti, po sniegus it po pūkus voliojos, atvėsę vėl bėgo į pirtį. Vasaros vidu įkaitę upėse ar ežeruose, kaip sakiau, maudės. Taip užgrūdintas kūnas nuo mažų dienų neb kūnu, bet jau plienu buvo, ir nė kokia liga į jį nekibo, todėl šimtą ir pusantro šimto metų ant svieto ištvėrė.
Ot
Simonas Daukantas apie senovės lietuvius (kalnėnus ir žemaičius) rašė:
... nes jog žmogaus kūno stiprume visa jo sveikata yra, todėl nuo viso to, kas kūną lepino, silpnino ir gadino, dididžiai saugiai vengė, o viso naudojo, kas būt galįs kūną stiprinti ir tvirtinti; ir taip pirmuoju jų darbu buvo savo kūną gryną laikyti, todėl kožname kieme pirti sau turėjo, ir tas ne ūkininku vadinos, kurio kieme pirties nebuvo, į kurią kelias dienas nuleidę, kaip sakiau, ėjo mazgotis. ... Tose pirtyse stiprino kūną tokiu pragumu: nebetverdamos tenai nuo šilimos ir varvindami prakaitą, šoko stačiai į eketį žiemos vidu, speiguotie, ir tenai per kelias valandas panėrę vėsinos, paskui iššokę ėjo vėl į pirtį kaitintis. Ne vien vyrai žaliūkai tą darė, bet kūdikėliai mažiteli, išsprūdę raudoni, it iš ugnies ištraukti, po sniegus it po pūkus voliojos, atvėsę vėl bėgo į pirtį. Vasaros vidu įkaitę upėse ar ežeruose, kaip sakiau, maudės. Taip užgrūdintas kūnas nuo mažų dienų neb kūnu, bet jau plienu buvo, ir nė kokia liga į jį nekibo, todėl šimtą ir pusantro šimto metų ant svieto ištvėrė.
Ot