17.Nemokėjimas aptarinėti ginčytinų klausimų.
Prieš tai išvardintuose punktuose buvo išnagrinėti šie klausimai:
- žmonių NENORĖJIMAS apskritai ką nors aptarinėti;
- noras sukurti hektaro dydžio kaimą;
- savo norų neapgalvojimas;
- svajojimas;
- NEPASIRUOŠIMAS;
- noras padaryti žmogui “gera” per prievartą;
- noras padėti “geram žmogui”, įtraukti jį į gyvenvietę;
- ir t.t.
Visų išnagrinėtų punktų esmė buvo ta, kad jūs viską pirmiausia išsiaiškintume SAVYJE. Kad nukreiptumėte savo energiją naudinga linkme, atskirtumėte žmonių troškimus ir jų realias galimybes, kad priimtumėte sprendimą – ar norite jūs matyti tokį žmogų gyvenvietėje.
Aš taip detaliai išnagrinėjau klausimus, susijusius su aukščiau išvardintomis problemomis, todėl, kad jie yra aktualūs ir su jais susiduriama
nuolatos.
Tokie žmonės esame mes patys. Kad ir kuris kaip gerai apie save begalvotume – turėtume prisipažinti, jog dažnai darome klaidas ir neapgalvotus veiksmus.
O dabar štai koks pamąstymas:
O ką daryti su MĄSTANČIAIS žmonėmis?
Su tais, kurie iš tiesų yra RYŽTINGI, su tais, kurie išties NORI ir KURS Meilės Erdvę savo Sodyboje?
Dar daugiau, ar jie SUSIJĘ su TAVĄJA gyvenvietės vizija?
Jūs subūrėte tokių žmonių kolektyvą – tai, tarp kitko, labai didelis gebėjimas ir supratimas.
Dabar reikia detalizuoti gyvenvietės reginį.
Pripildyti erdvę mintimis ir jausmais bei sukurti gyvenvietės VAIZDINĮ.
Žinoma, šitame etape pasirodys, kad kiekvienas turi savo požiūrį ir supratimą.
Jūsų laukia užduotis aptarti ginčytinus klausimus, kad apjungtumėte kolektyvinę mintį.
Reikia atkreipti dėmesį į mūsų gebėjimą ramiai ir nesikarščiuojant kalbėti, logiškai reikšti savo nuomonę, norą suprasti savo pašnekovą, pastangas pažvelgti jo akimis, gebėjimą pripažinti savo klaidas, pasiruošimą apmąstyti klausimus, kurie kažkodėl jums turi principinę reikšmę.
Jeigu kritikuoji – siūlyk konstruktyvų sprendimą, kalbėk trumpai – be reikalo neišplėsk minčių, kad baigiant mintį dar būtų aišku apie ką kalbama, o baigdamas padaryk pasakytos minties išvadą.
Jeigu nesutinki – netylėk, kalbėk, aptarinėk, nesislapstyk.
Šitų gebėjimų mūsų nemokė mokyklose ir universitetuose.
Dažnai šito mes neišmokstame ir gyvenime.
Tačiau tai ypatingai svarbu jei norime sukurti gyvenvietę.
Mes juk ateiname į susitikimus kiekvienas su savo ryšulėliu žinių ir pasaulėžiūra – oi kaip nelengva atsisakyti savo nuomonės, dar sunkiau prisipažinti kad klydai ir žiūrėjai tik iš vienos pozicijos.
Nors aš jus nudžiuginsiu.
Dauguma nesusipratimų ir prieštaravimų atsiranda dėl vienos priežasties – SILPNO DETALIZAVIMO: ne pilnai įsisąmoninom, blogai supratom, nekompleksiškai žvelgėm į aptariamą objektą.
Dar gerai neapgalvojom, nedetalizavome, o jau kiekvienas spėjom visko prisifantazuoti.
Mokykitės žiūrėti į savo nuomonę iš šalies, vienytis, keistis, priimti naują informaciją.
Jeigu pavyks dabar: vadinasi pavyks sukurti gyvenvietės vaizdinį ir jis pildysis realybėje.
Kol nepavyksta prieiti vieningos nuomonės, palaukite – neskubėkite įgyvendinti savo planų, neneškite į savo naująją gyvenvietę neišspręstų problemų.
Nuo to, kaip jūs sugebate aptarinėti problemas – priklauso jūsų grupės ir, žinoma, kiekvieno žmogaus ateitis.
Nepulkite į kraštutinumus: vietoj to, kad mokytumėtės vienytis ir suprasti pašnekovą bei keistumėtės patys, jūs galite nueiti oponentų TRŪKUMŲ IEŠKOJIMO keliu.
Ieškoti žmoguje neigiamų savybių mus pratina muzika, radijas, TV, laikraščiai, knygos. Vietoj to, kad žiūrėtume harmoningai, mes matome tik negatyvius dalykus.
Ar tai jums pažįstama?
****
Kaip mums gyvenime paprasta numoti ranka.
Aplinkui vien skurdas ir reikia sunkiai dirbti. Tai prezidentas toks, tai deputatai ir kiti valdininkai – dėl visko jie kalti.
Sodybai neužtenka finansų. Tai žyniai kalti. Jie sugalvojo pinigus.
Tėvai nesupranta mūsų – na taip, jie tokie. Jų laikais viskas buvo kitaip, jie vadovaujasi senom pažiūrom.
Vienas draugas vis nori uždirbti daugiau – taip, jis jau toks materialistas. Gyvena sistemoje ir sukasi, kad tik daugiau užsidirbtų ir gyventų apsuptas malonumų.
Kitas rūko ir mėgsta išgerti – taigi jis neturi valios ir todėl taip žemai nusirito.
Kas kardinaliai nesutinka su mano šviesiais įsitikinimais – tas nesupranta, koks jis neteisus.
Mano draugas bando pakeisti mano įsitikinimus, nors aš žinau, kad kitaip būti negali, kad TIESA viena, taigi mes nebūsime kartu – jis turi savo kelią, o aš savo.
Kaip dažnai tai įvairiomis variacijomis mes sakome sau!
Pažvelkite sau į sielą.
Kaip yra paprasta – atstumti nuo savęs kitą žmogų. Logika mums pasako krūvą argumentų.
O jausmai? Jūs bandėte jais matuoti erdvę?
Kai verkia kažkieno vaikas. Jis trukdo susikaupti. Norisi greičiau pabėgti iš tokios vietos.
O dabar įsivaizduokite, kad tai jūsų vaikas. Jis jūs myli! Myli nuoširdžiai! Be jokių tiesų ir sąlygų! Myli todėl, kad jūs esate. Myli todėl, kad jam šiuolaikinė visuomenė dar neįskiepijo, kad egzistuoja gera ir bloga, tiesa ir melas.
Jis verkia todėl, kad nori, jog jūs prieitumėte ir duotumėte dalelytę meilės. Jis, kaip ir viskas kas gyva, nori pajusti atsaką.
Koks jausmas dabar? Ar tokiu atveju verkimas pasirodys nepatogus?
Nes taip paprasta numoti ranka, pasakyti, kad yra normalu kai verkia vaikai – ir nieko su tuo nepadarysi.
Taip, tai normalu.
Mūsų pasaulėžiūra padarė tai norma.
Logika ir nenoras kęsti savo fizinį ir dvasinį diskomfortą.
Fizinį – todėl, kad reikės daryti tai, ko nesinori.
Dvasinį – todėl, kad keičiamas mūsų pasaulio suvokimas, mūsų svajonės ir idealai. O mes juk laikomės jų. Mes juk teisūs. Oi, kaip nesinori atsisveikinti su savo principais. Nes kiekvienas sau kuria gyvenimo taisykles. Kažkas galvoja apie pinigus. Jo taisyklės materialistinės. Kažkas galvoja apie seksą ir skanų maistą, nes jo taisyklės sukasi apie pasitenkinimus. Kitas kuria gražią svajonę ir taip pat kuria savo gražias taisykles.
Kiekvienam – savo. Bet iš esmės – vienas nuo kito nelabai kuo skiriasi. Žudikas tu ar dvasingas žmogus – didelio vidinio skirtumo nėra.
Taip, mes pripratome viską skirti pagal išorę.
Ir manom jog pirmas blogas, o antras geras.
Taip mano dauguma, o tai reiškia (mums pataria logika), jog antri yra arčiau Dievo.
Logika - įdomus dalykas. Ji mus gali nuvesti bet kur.
Ir jausmai dalykas nepaprastas. Lyg ir su jais viskas aišku ir paprasta. Bet ar jie teisūs?
Ir mes pakankamai neblogi. Ir mąstyti mes mokam.
Ir mylėti!
O ar mes galėsime visa tai savyje, tokiame nuostabiam, harmoningai sutalpinti?
Tolti vienas nuo kito mes mokam, kas galvoja ne taip, kaip aš – tas ne su manim.
O va susivienijimo energiją - ne taip paprasta gauti!
Dėmesio! SUSIVIENIJIMO ENERGIJA turi gyventi jūsų ŠIRDYSE.
Kodėl širdyse? Jeigu žmogus SIELOJE PASIRUOŠĘS SUPRASTI kitą žmogų, tai apmąstymo procesui nemaišys netgi išankstinis ženklus nuomonių skirtumas.
Vieningumas gaunamas ne iš vienos nuomonės grupės žmonių.
Negali žmonės apie viską mąstyti vienodai. Taip pat negali žmonės būti visada teisūs.
Kažkam norėtųsi, kad būtų “pagal jį”, kažkam norėtųsi jog būtų truputį kitaip, o trečias manė dar kitaip ir nori įpiršti savo nuomonę. Tačiau sugebėti sujungti viską kartu – ne taip paprasta, šito reikia mokintis.
Mano nuomone, vieninga svajonė atsiranda tarp žmonių, kuriuos jungia
vieningas siekimas, kurie atsižvelgia į vienas kito interesus ir nuomones, ir kurie suranda bendrą sprendimą.
Taigi įvairiapusiškai, dažnai iš priešingų nuomonių, pamąstymų, savų tiesų bei įsitikinimų sudaromas VAIZDINYS.
Tam reikalinga Kantrybė, Supratimas, Meilė ir žinoma SUSIVIENIJIMO ENERGIJA.
Bus VAIZDINYS – turėsite žemės ir SODYBĄ joje.
O MEILĖS ERDVĖ – kaip gi kaip be jos?!
IŠMINTIES JUMS ŠITAME KELY!
*****
Straipsnyje išnagrinėtos įvairiausios klaidos.
Jūsų reikalas, kaip į tai žiūrėti – susimąstyti ar praleisti pro ausis, tam, kad vėl galėtumėte užminti ant to paties grėblio.
Aprašyti duotų problemų sprendimą?
Ne!
Galvokite patys!
Tam jūs turite galvą ir be abejonės ausis taip pat!
Nepamirškite apie šoklių rolę Sodyboje – be jų neapsieisit.
Problemos aprašytos, o kaip elgtis, kad būtų išspręsti visi uždaviniai – tai kiekvienas turi IŠSIAIŠKINTI pats.
Jums ir tik jums tai reikės SUPRASTI ir ĮSISĄMONINTI.
Įpiršti sprendimai žmogui tik pakenkia.
Galvokite, rinkitės, svarstykite!
Viskas jūsų rankose.
Ar tikrai rankose?
Žinoma galvoje!
Minties! Šviesos! Mąstymo! Jausmų!
Siekimų linkiu!
Dvasios Jėgos!
MEILĖS!
Stecenko Ruslan, Charkovas-Kijevas, 2005-02-17
================================
FOREST.
http://forest.sad.org.ua/
[email protected]
PABAIGA