Prieš maždaug dvi savaites man ir vienai mano draugei nutiko vienas toks įvykis su kregždžiukai ir tai mus dar kartą privertė susimąstyti kaip tokiais atvejais elgtis...gal ir jums panašiai taip yra buvę...
Taigi Druskininkuose vieną dieną kilo stiprus vėjas ir smarkiai lijo. Sanatorijoje, kur mes buvom apsitoję, beveik kiekviename balkone yra kregždžių lizdai. Ir mes taip džiaugėmės, kad mūsų balkone čypsi kregždžiukai ir iškišę galvutes žvalgosi po pasaulį
Bet tą lietingą dieną popietų grįžau į savo kambarį ir nuėjau pažiūrėti kregždžiukų ir tada kaip sapne pasijutau, lyg kas būtų vožęs per galvą, nes kur ankščiau buvo lizdas, toj vietoj nieko nebebuvo... tada galvoj per sekundę tūkstantis visokiausių minčių prabėgo, tarp jų ir tokia, kad gal kregždžiukus kregždės išgelbėjo
Bet, aišku, pažvelgus į betonines balkono grindis, pamačiau aš tuos kregždžiukus...
Du buvo susiglaudę, o vienas tolėliau gulėjo, kad pagalvojau, kad nebegyvas. Aš suprantu, kad gal ir nereikia kištis į gamtą, bet kaip elgtis kai kuriais atvejais? Imdama kregždžiukus į rankas jaučiausi net nežinau kaip...į lizdą negalėjau įkelti, nes jo nebebuvo ir neišmaniau kaip juos išmaitinti. Atbėgo kita draugė, labiausiai susirūpinusi ir mes visą vakarą tarėmės ką daryti. Visi sakė, kad nieko iš to nebus...Ir mes kalbėjom, kad gal jais besirūpindamos prailginam jų kančią, bet ir taip palikti širdis neleido. Įdėjom į dėžutę ir palikom balkone visus tris (tas trečias atsigavo ir buvo silpniausias), gal kregždės pamatys, bet, žinoma, jos nematė, nes tik skrido prie lizdo, o jo nebematydamos, nieko daugiau nematė. Kai rytą atsibudau ir pamačiau, kad jie dar gyvi, net apsiverkiau. Tai tą dieną (patartos vienos Pavilnio gamtininkų stoties darbuotojos) lėkėm pirkti jautienos faršo, snapelių pražiodinti nemokėjom tad palikom faršą prie jų. O dar kitą rytą, draugė pamatė, kad kregždžiukai patys palesė faršo...
Taip jie praleido dar kelias dienas ir tapo tokie energingi ir snapelius žiojo. Jie jau buvo apsiplunksnavę kregždžiukai ir po kokios savaitės jau būtų skraidę. Tačiau, kai draugė juos parsivežė į Vilnių, jie kitą dieną mirė. Tai taip.