Nezinau gal blogai ieskojau,bet nieko neradau apie amzino poilsio vietas gyvenvietese ar sodybose.
Anastasija siulo laidoti savo sklype,bet ar mes taip galesim padaryti,ar gausim leidimus?
O gak kiti nenores laidoti savo sodybose.
Dar manau dauguma laikys naminius gyvunus,jie taip pat paliks mus.Bus gi tokiu zmoniu kurie ir vistas laikys tik kausiniams.
Na idomu zinoti ka jus manot apie tai.
Anapilis
Moderator: Visi tvarkytojai
-
- Posts: 329
- Joined: Sun 07 10, 2005, 3:54
- Location: Klaipėda
- Contact:
Asmeniškai aš noriu užaugti medžiu didžiu, jis padės man atgimti greitai, kaip tuneliu aš jo kamienu pakilsiu į dangų ir vėl per jį aš nusileisiu savo žemėn.
Laidoti atskirai kapinaitėse yra labai nepatartina. Labai nepatartina. Tada kūnas tampa nenorimas, svetimas artimiesiems. Ir dvaselė taip pat. Tada išėjęs anapilin žmogus būna labai nelaimingas, nes artimieji jo nenori.Šiandien apskritai įprasta laidoti taip žiauriai, su upėmis ašarų, kad mirusieji net negali iškeliauti ten kur jiems reikia. Žmonių liūdesys ir skausmas juos prikausto prie žemės, prie jų kapo. Jie neranda sau vietos. Miesto kapinėse yra baisu, nes tūkstančiai neramių sielų kankinasi nerasdamos išėjimo. Ir prisikabina prie aplankyti ateinančių žmonių, iš jų energiją gyvybinę siurbia. Būna labai negerai. Keletą kartų teko "pasigauti" tokias dvaseles, tada būna labai sunku jas išlydėti į anapilį.
Apsilankyti teko senose apleistose, niekieno nelankomose pokarinėse kapinaitėse - kol neišlydėjau visų seniai mirusių dvaselių, neturėjau ramybės.
Laidoti kapinėse yra labai pavojinga.
Todėl laidojimas savo sodyboje yra nuostabi išeitis! Juk laidoji savo artimuosius, savo tėvus, senelius - žmones, kuriuos myli. Ir jie tik su džiagsmu išeitų meilės kupinoje erdvėje anapilin! Jų sielos būtų ramios ir greit atgimt vėl žemėje galėtų. Ir kai gyvena protėvių vėlė namie - yra nuostabu! Nieko baisaus ar bauginančio. Juk tai artima Tau siela! Su galima bendrauti nuostabiai, mylėti. Juk tai toks pat žmogus, kaip ir Tu, tik jo kūno nėra. Nors dar nesu sutikęs tokios artimos dvaselės be kūno, tačiau turėtų būti labai gera.
Tad tikrai rekomenduoju leisti išėjusiesiems išeiti per savą Melęs erdvę. Tai yra labai svarbu!!!
Net ir naminiams gyvūnėliams...
Laidoti atskirai kapinaitėse yra labai nepatartina. Labai nepatartina. Tada kūnas tampa nenorimas, svetimas artimiesiems. Ir dvaselė taip pat. Tada išėjęs anapilin žmogus būna labai nelaimingas, nes artimieji jo nenori.Šiandien apskritai įprasta laidoti taip žiauriai, su upėmis ašarų, kad mirusieji net negali iškeliauti ten kur jiems reikia. Žmonių liūdesys ir skausmas juos prikausto prie žemės, prie jų kapo. Jie neranda sau vietos. Miesto kapinėse yra baisu, nes tūkstančiai neramių sielų kankinasi nerasdamos išėjimo. Ir prisikabina prie aplankyti ateinančių žmonių, iš jų energiją gyvybinę siurbia. Būna labai negerai. Keletą kartų teko "pasigauti" tokias dvaseles, tada būna labai sunku jas išlydėti į anapilį.
Apsilankyti teko senose apleistose, niekieno nelankomose pokarinėse kapinaitėse - kol neišlydėjau visų seniai mirusių dvaselių, neturėjau ramybės.
Laidoti kapinėse yra labai pavojinga.
Todėl laidojimas savo sodyboje yra nuostabi išeitis! Juk laidoji savo artimuosius, savo tėvus, senelius - žmones, kuriuos myli. Ir jie tik su džiagsmu išeitų meilės kupinoje erdvėje anapilin! Jų sielos būtų ramios ir greit atgimt vėl žemėje galėtų. Ir kai gyvena protėvių vėlė namie - yra nuostabu! Nieko baisaus ar bauginančio. Juk tai artima Tau siela! Su galima bendrauti nuostabiai, mylėti. Juk tai toks pat žmogus, kaip ir Tu, tik jo kūno nėra. Nors dar nesu sutikęs tokios artimos dvaselės be kūno, tačiau turėtų būti labai gera.
Tad tikrai rekomenduoju leisti išėjusiesiems išeiti per savą Melęs erdvę. Tai yra labai svarbu!!!
Net ir naminiams gyvūnėliams...
-
- Posts: 145
- Joined: Fri 09 23, 2005, 13:22
- Location: Klaipeda
Tavo mintys labai aiskios Donatus.Kad kapines,o ypac didziuju miestu yra savartyvai tai turbut jaucia dauguma.
Manau,kad yra zmoniu turinciu ir kitokias nuomones.
Mano tevukas visai nenori buti palaidotas zemeje.Jis nori buti sudegintas ir,kad jo pelenai butu isbarstyti juroje.Mama noriatgulti paskutinio poilsio mazose kapinaitese salia savo tevu,ten ji jaucia palaima ir ramybe.
Manau,kad yra zmoniu turinciu ir kitokias nuomones.
Mano tevukas visai nenori buti palaidotas zemeje.Jis nori buti sudegintas ir,kad jo pelenai butu isbarstyti juroje.Mama noriatgulti paskutinio poilsio mazose kapinaitese salia savo tevu,ten ji jaucia palaima ir ramybe.
-
- Posts: 329
- Joined: Sun 07 10, 2005, 3:54
- Location: Klaipėda
- Contact:
Daug metų gyvenau šalia kapinių. Jos nbuvo apleistos, jose tebebuvo laidojami žmonės.
Tada buvau dar vaikas, bet jokių neigiamų prisiminimų apie jas neišliko. Tiesiog apie jas nemąsčiau, jų nesureikšminau, neidavome į jas "ieškoti nuotykių" sutemus. Matyt todėl "draugiškai sugyvenau" su kapinių dvaselėmis.
Tada buvau dar vaikas, bet jokių neigiamų prisiminimų apie jas neišliko. Tiesiog apie jas nemąsčiau, jų nesureikšminau, neidavome į jas "ieškoti nuotykių" sutemus. Matyt todėl "draugiškai sugyvenau" su kapinių dvaselėmis.
-
- Posts: 954
- Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
- Location: Kaimas
- Contact:
Siandien per paskaita kaip tik apie kapiniu tradicijas kalbejom Vis sutapimai tai va. sake, kad anksciau kapines buvo lyg mazi miskeliai. Niekas ten neidavo ir nei lapo nenuskindavo, nes buvo tikima, kad viskas kas ten yra priklauso mirusiesiems. Ir paminklu nestatydavo. tik koki kaubureli ir kruma ar medeli ant jo. Geles, vainikai ir tt. atsirado smetonos laikais. Vat.
Ir mano kaimely tokios apleistos kapines yra. ten sovietai siukslyna buvo padare, mat kapinės partizanu. dabar.. is paziuros miskelis ir tiek.
O ir pasauleziura apie pomirtini pasauli buvo gan artima maniskei. Visgi tubut peremiau daug is proteviu, to nesuvokdama...
Dar
Uzrasas ant paminklo, vyrui nuo zmonos, realus " Ilsekis ramybeje, kol as ateisiu"
Ir mano kaimely tokios apleistos kapines yra. ten sovietai siukslyna buvo padare, mat kapinės partizanu. dabar.. is paziuros miskelis ir tiek.
O ir pasauleziura apie pomirtini pasauli buvo gan artima maniskei. Visgi tubut peremiau daug is proteviu, to nesuvokdama...
Dar
Uzrasas ant paminklo, vyrui nuo zmonos, realus " Ilsekis ramybeje, kol as ateisiu"
-
- Posts: 329
- Joined: Sun 07 10, 2005, 3:54
- Location: Klaipėda
- Contact:
Viskas priklauso nuo to, kaip palaidoti ten žmonės, kokiomis mintimis. Kaimo senos kapinaitės gražios, nes žmonės puikiai jausdavo ir suprasdavo išėjimą, gražiai išlydėdavo mirusiuosius. Ot būdavo gražūs laikai!.. Ne taip, kaip dabar miestuose... Jau tuoj žmonės supranta. Greitai jau visi -ir gyvieji, ir išėjusieji- galės gyventi ramiai ir laimingai!!!