Page 1 of 1

Posted: Wed 01 04, 2006, 15:52
by Kalnarute
Ziurejau nuotraukas is norvegijos.Tai ten daug uzmiescio namu stogu apzeldint zole.Pasidare idomu,gal tai irgi kazkoks vandens surinkimo budas.Bet namai atrodo fantastiskai,visiskai susilieja su gamta.
Ir dar vienas dalykas idomus-ar ne per sunkus toks stogas?
Gal kas zinot kodel norvegai apzeldina stogus,butu idomu suzinoti?

Posted: Thu 01 05, 2006, 16:40
by Dobė
aš irgi tokiais stogais domėjausi ir štai keli faktai, kuriuos prisimenu: pirma, tokie stogai yra šilti, šaltis pro juos neina ir jie natūraliai ventiliuojasi. antra, jie beveik amžini, nes apželia žole, o paskui ant jų užšoka ožkos ir viską švariai nuėda (be ožkų juos būtų sunkiau eksploatuoti) :wink: kitas dalykas - norint turėti tokį stogą, pati jo konstrukcija turi būti pastiprinta (pakanka ir storesnio medžio), nes žemė gana sunki ir gali įgriūti. tai gal norvegai todėl ir apželdina juos, kad atrodo natūraliai, estetiškai ir yra praktiški - jiems įrengti reikia mažiau sąnaudų (paprasčiausiai -sluoksnis izoliacinės medžiagos, gruntas, derlingesnė žemė ir žolė). o dar norvegai tradiciškai dažo savo namus raudonai - tai beveik natūralūs ir labai patvarūs medienos dažai , pagaminti iš geležies pramonės atliekų (iš čia raudona spalva), linų sėmenų ar kito aliejaus ir ... miltų :D mes juos atradom Lietuvoje, Sadolino dažų parduotuvėje ir nusidažėme namą plytų raudonio spalva. Labai tinka prie pušų :lol:

Posted: Fri 01 06, 2006, 13:20
by Dobė
marods, galima nebijoti ir dengti tokį stogą Lietuvoje - juk dalis vandens vis tiek nutekės, dalis įsigers, išgaruos, svarbu tvirta konstrukcija, Norvegijoj namai - mediniai. :lol:

Posted: Fri 01 06, 2006, 13:25
by Kalnarute
taip dauguma namu mediniu ir kiek teko girdeti ju statybos metodai musiskiams atrodo juokingi,bet po to pasitvirtina kaip efektingesni negu musu.
Bet kaip mes uzkelsim ozka ant stogo :)? Ju namai prisislieja prie uolu,ten ji uzlipa pati,o mes gyvename lygumose.

Posted: Sat 01 07, 2006, 14:49
by Mindaugas
Kalnarute wrote:Ziurejau nuotraukas is norvegijos.Tai ten daug uzmiescio namu stogu apzeldint zole.Pasidare idomu,gal tai irgi kazkoks vandens surinkimo budas.Bet namai atrodo fantastiskai,visiskai susilieja su gamta.
Ir dar vienas dalykas idomus-ar ne per sunkus toks stogas?
Gal kas zinot kodel norvegai apzeldina stogus,butu idomu suzinoti?
Važinėjau po Norvegiją, mačiau tokius stogus savo akimis. Ten padarytas iš beržų tošies ir paskui žemės. Na smuklmenų nežinau, bet atrodė tai gražiai.

Posted: Sun 01 08, 2006, 16:38
by Pierre
Jaigu žolė auga ant stogo tai nereiškia kad ant jo metras žemių.Manau ir paprastas šiferinis stogas gali atlaikyti žolę. Svarbu gerai įrengti vandens nubėgimą.

Posted: Sun 01 08, 2006, 17:35
by Irute
Pacituosiu, tai, ką perskaičiau Prano Antalkio knygoje "Nepažįstamas Vydūnas", kaip tik į temą:

"Nemaža atsiminimų Vydūnui sužadino iš pažiūros menkas K. Šimonio laiškutis. Dailininkas rašė, kad jis netoli Kaune, Paštuvos apylinkėje, užtiko retą svirną, dengtą ne šiaudais ar čerpėmis, ne lentelėmis, o gyva žole. Prie laiškučio Šimonis pridėjo įdomaus pastato brėžinį.
--Maniau, kad tokių galima rasti vien Prūsijoje,--svarstė Vydūnas.--Panašių dabar jau niekas nedengia, nes užmiršo senovę. Vaikystėje žaliųjų stogų matydavau dažnai. Žmogus ant lotų užkabindavao šiaudų arba švendrų, žilvičių. Juos apklodavo samanomis, kerpėmis. Reikėdavo jas ne šiaip sau krūvon sumesti. Sukilus daigeliams, užberdavo ant jų sėklų. Samanos, kerpės susikibdavo su žolėmis. Atsirasdavo audinys, visas gyvai žalias. Jeigu Šimonis tokį stogą rado netoli Kauno, tai svarbus reiškinys, parodąs, kad tarp lietuvininkų ir lietuvių buvo artimi darbo ryšiai. Čia dvasios giminystė aiški. Abiejų kraštų žmonės mylėjo gyvybę, neapkentė, kas sunykę, mirę, žuvę. Senovėje lietuviai mokėjo ir žaliuojančias, gyvas sienas pastatyti..."

Gal kas aiškiau? :wink:

Posted: Mon 01 09, 2006, 9:56
by Uriel
Na bet jūs i sudėtingai galvojat.....

Manau, visiems verta pastoviai lankytis Litekspo parodose, kai būna "Resta"! Tai statybos-remonto paroda.
Ten prieš porą metų tų stogų pavyzdžių buvo net kelios užsienio firmos pateikę.
Jei teisingai atgaminsiu informaciją, pabandysiu aprašyti:
stogas daromas kokio reikia karkaso. Nuolydis -svarbu,
tada dedama hidroplėvelė, kad nepatektų banduo į patalpas, specialus armuojantis sluoksnis, berods, su iškilia konstrukcija, kad visas nenučiuožtų. Tada drenažas (skalda arba stambus žvyras) ir tik po to jau žemės sluoksnis. Stogas gana sunkus, prilygsta molinių čerpių stogo svoriui. Ypač kai primirksta lietaus vandens.

Paieškosiu bukleto, gal kažkur namuose yra. Mane tie stogai nelabai sudomino, tai gal ir neėmiau... O šiaip info gal 10 metų guli. Kažką išmetu, kažką vėl perkeliu į kitą maišelį, kuriame "atsijoti" visokie aprašymai laikomi...
Lietuvoje nepopuliatūs, nes.... nemadingi :lol: ))))))) Kas, jei ne mes, ekologinio ūkininkavimo šalininkai, galime kažką įvesti į madą? ;) Hmmm...

O senoviniai stogai? Laikytis tų, senolių tradicijų? Gal ir įdomu, bet...
Na, gal aš per daug tinginė.... perdarinėti, bet manau, kad geriau jau imti šiuolaikiškesnes medžiagas, nes senoviniai turėjo labai jau ribotą eksploatacijos laiką. Kaime niekur neskubėjo, talkas susikvietę galėjo perdenginėti... Bet per tarpelius tai tekėjo, tekėjo...

Posted: Mon 01 09, 2006, 13:29
by Laimis
Aš tai visgi už senovišką būdą. Jis yra labai lengvai padaromas, gali padaryti savo rankomis, nekainuoja taip baisiai ir jam sugedus, viską gali sutaisyti pats. Pvz. pradėjo lašėti, tai jau iš karto supranti kurioj vietoj padarei klaidą ir kaip ją pataisyti. Paimi ir pataisai..užlopai...

O vat tos technologijos modernios, kur Padauža aprašo...oi oi kaip abejotinos.

1. Kas tai yra hidroplėvelė, kiek ji kainuoja ir kaip ją utilizuoti kai baigsis jos galiojimo laikas? Ar ji ekologiška? Kiek laiko jos garantinis periodas? O ką tada darysi kai jis pasibaigs? Kai pradės lašėti? Vėl kviesi firmą, kad ji taisytų ir mokėsi jiems didelius pinigus?

2. Armuojantis sluoksnis. Iš ko jis gaminamas? Plastmasės ar metalo? Kaip jį utilizuoti? Kiek laiko jis galioja? Kur paskui dėsi, kai suges? Didinsi Kariotiškių šiukšlyno apimtis? Kas taisys, jei suges to sluoksnio dalelė? Kviesi firmą, kuri pasiūlys perdengti visą stogą?

3. Kiek kainuoja toks stogas? Nes firmos jos, oi kiek užsideda.

Man tai tokios technologijos netinka. Visų pirma todėl, kad kažkas kitas daro tau stogą. Tu esi nuo jų priklausomas. Pirma - nesi garantuotas, kad tau gerai padarys (žinom mes tuos visus remontus, langų plastikinių dėjimus ir t.t. Blogai padaro, o paskui nėr į kur kreiptis žalos atlyginimui ;) ). Antra, kai suges, tai tik jie galės tau patvarkyti. Vėl kvieti meistrus, vėl moki moki moki... Tampi priklausomas nuo jų. Tampi vėl vergu. O vergu būt aš nenoriu.... Kad ir kaip gražiai atrodo jų plastmasė ir hidroplėvelė, jau geriau darysiu šiaudų stogą ir būsiu laisvas. :P

Posted: Mon 01 09, 2006, 14:39
by Laimis
Aš girdėjau, kad vietoj tos hidroizoliacinės plėvelės galima dėti naturalią hidroizoliacinę medžiagą, t.y. beržo tošį.

Aišku kaina tada gaunasi didesnė, man taip atrodo. Bet užtat turim ekologinį dalyką.

Taip pat girdėjau, kad senovėj stogai visgi varvėdavo. Tai su jais reikia atsargiai.

Taip pat žinau, kad daugelis visgi ima ir naudoja tas plėveles ir nesigilina į ekologiją, daro žolės stogą ir tiek..ir jokios ten ekologijos...

Taip kad namų surasti su ekologiniu žemės stogu nebus paprasta. Vat tokių kaip Vydūnas aprašė, tai išvis nemanau ar bus galima surasti. Čia visai kitas principas. Čia nededama izoliacinė medžiaga, čia tiosiog statomas šiaudinis stogas ir pro jį nepralyja ir tiek...

Tačiau iš kur tokių stogų gaut? manau, pastatytų tokių, bent jau Lietuvoj tai nėra. Reikės patiems pastatyt ir išbandyt. :)

Posted: Mon 01 09, 2006, 17:24
by Uriel
Šiaudinis kažin ar tinka, manau, nendrinis - gal. Juk šiaudas mažiau išsilaiko. O apskritai, anksčiau šiaudo stiebai ilgesni buvo, dabar selekcijos būdu išvesti trumpastiebiai javai. Tai viena.
O antra: kaip nusikirsti šiaudus, kad nesulaužyti stiebelio? Su dalgiu? O kas iš jūsų tai moka?
Geriausia vis tik nendrių stogai, tik ar jie tinka kaip pagrindas žaliems stogams? Neįsivaizduoju...
Pamenu, senelių sodyboje stovėjo kluonas, kur šiaudus laiko. Viename gale buvo pristatyta malkinė, kitame - visokie rakandai sudėti. Tos dalies stogas buvo dengtas kaip tik nendrėmis. Pukiai vanduo nuo jų nutekėdavo. Mes su sese mažos mėgom pasilįsti po juo, prisiglausti prie sienos ir stebėti, kaip nuo nendrių stiebelių vandens čiurkšlės tekėdavo.

Bet jei padaryti nendrių stogą, kam tada jį apželdinti??? Juk ir taip ekologiška bei gražu :)

Posted: Mon 01 09, 2006, 18:42
by Laimis
Padauža wrote:Šiaudinis kažin ar tinka, manau, nendrinis - gal.
Čia Padauža gerai pasakei. :) Rašiau šiaudinis, o galvojau apie nendrinį...

Taip, teisingai sakai, jei jau darai nendrinį stogą, tai kam jį apželdinti, jis ir taip jau yra šiltas, ir jis ir taip jau yra gražus, ekologiškas... Žodžiu, nieko papildomo nereikia...

Ten Vydūnas kur rašo, tai sako, jog tai daroma buvo dėl pagarbos gyvybei. Va, pvz. nendrinis stogas, kad ir koks ekologinis, bet užtat yra negyvas. O vat jei žolė auga, tai tas plotas yra išnaudojamas. Jau iš kar daugiau vabaliukų, daugiau paukštukų, daugiau trąšų ir daugiau visko... :)

Kitas dalykas, kodėl jie darydavo būtent žolės stogą, o ne žolės yra galbūt tas, kad jie neturėjo pakankamai nendrių. Nendrių stogas labai brangus, reikia mokėt sudėt jį, o ir daug nendrių reikia... O ten kaip suprantu, tai kiek mažiau nendrių naudojama, gali būt ir šiaudai, bei šakelės (žilvičio), žodžiu kažkas panašaus į afrikoj statomus namelius, prikiši visko ko turi ir gaunasi namas. :) Galbūt tikrai neturėjo jie pakankamai daug vienos medžiagos, t.y. šiaudų ar nendrių ir todėl statė žolės stogus, galbūt darbo mažiau... na čia tik hipotezės.. :)

Dar ten rašoma, kad žmonės ne tik gyvus stogus mokėjo pastatyti, net ir gyvas sienas... Nu čia irgi būt įdomu sužinoti. Gal čia turima omeny visokius vijoklius, o gal ir ne...

Posted: Sat 03 25, 2006, 23:38
by Donatus
Sugalvojau tokį sprendimą plėvelės pakeitimui:
Galima būtų panaudoti beržo tošį, ją impregnuoti organiniu impregnantu (gal netgi skirtu valtims :wink: ), kokį siūlo <a href=http://kelmolis.com/>UAB "Kelmolis"</a>. O tada dėti žemę ir visa kitą. :D Ką manote? Kaina išaugtų, tačiau būtų ekologiškiau nei naudojant plastikinę plėvelę, o ir principas žolės ant stogo būtų išlaikytas! :D

Posted: Sun 03 26, 2006, 22:17
by Uosis
Kiek žinau Norvegijoj beržo tošį taip ir naudojo, kai darydavo žolės stogus, bet nežinau kiek ji laikytų. Reikėtų, kad kuo ilgiau :)

Posted: Sun 04 30, 2006, 14:21
by Donatus
Sveiki gyvi!

Galvojau apie žolės stogą, galvojau, ieškojau, kažką radau, tai paėmiau ir surinkau medžiagą gražiai, kurią suradau. Ir dalinuosi su jumis! Kas taip pat galvojate apie žolę ant stogo ar norite sužinoti, kodėl verta įsitaisyti tokį stogelį - paskaitykite! Gal rasite jums reikalingos informacijos.

<B><a href="http://ekostogas.puslapiai.lt" target="_blank">ekostogas.projektas.lt</a></B>

Laukiu komentarų, patarimų, informacijos, kurios galbūt nepaminėjau ir klausimų! (Taip pat ir pastebėtų klaidų... :wink: )

Posted: Mon 05 01, 2006, 17:32
by Uriel
neatsidaro...
Gal tu atidarytą nuorodą įdėk arba nuotraukas?...

Posted: Wed 07 26, 2006, 18:27
by Donatus
Sveiki!

Kviečiu aplankyti naują lietuvišką tinklapį apie žolės stogus:
<a href="http://ekostogas.puslapiai.lt" target="_blank"><img src="http://ekostogas.puslapiai.lt/stuff/88x31.png" border="no" align="middle"></a>

Jame rasite jau anksčiau surinktą informaciją apie žolę ir stogus :wink:

Kilusias idėjas, pastebėjimus, pasiūlymus galite rašyti adresu: [email protected]

Posted: Wed 07 26, 2006, 19:46
by Rami