na va ir puiku
,
na su V. Megre "Anastasijos" idėjomis tai atvejis nelabai įsipaišantis į didžiają dalį mąstymo standartų
. Protingai pasižiūrėjus, pasvarsčius atrodo reiktų asmens sargybinio - žmonės apsigaus ir keršys.. mes taip sprendžiame skaičiuodami situaciją pagal iš technokratinės sistemos atsineštus algoritmus. O realybėje gaunasi tokie rezultatai, kad tenka suprasti, jog šie seni algoritmai šioje situacijoje netinka. Pilna visoj Rusijoj gyvenviečių ekologinių kuriasi, nei viena pasaulio valstybė šiuo metu negali pasigirti tokiais kūrimosi tempais. Tik spauda kol kas apie tai tyli, nes vėl atnaujintas "šaltasis karas".. na ne esmė
. Tai va ir tose gyvenvietėse yra pakankamas procentas (tiksliai nežinau, gal 10 procentų maždaug - skiriasi pagal gyvenvietę, visur individualios situacijos) žmonių viską metusių ir tiesiai iš miesto išėjusių į tuščius dirvonus, ten nuo nulio ar net minuso
, sukūrusių savo meilės erdves ir jau 5-10 metų jose gyvenančių. Turi žmonės pasidarę kas žieminę, kas kultūriškai priimtinesnį pastatą. Auginasi daržus irgi vieni permakultūrinius, gamtinės žemdirbystės principais, kiti natūrinio ūkio principais vadovaujasi, treti daro miksą
. Yra ir visai be daržų
- bet kiek domėjausi tai tokiu atveju apie savipakankamumą kalba neina. Aš asmeniškai tokį variantą esu išbandęs šiltuoju metų laiku pavasaris-vasara-ruduo. Nors tuo metu daržą turėjau, bet nevartojau iš jo produkcijos, nes natūraliai nesinorėjo. O pernai galima sakyti daržo neturėjau, bet daržoves ir vasarą bei rudenį vartojau - dabar koreguoju planus. Mano idėja irgi labai artima, jei jau vartoju tai turiu ir užsiauginti savo erdvėje, kad maistas būtų kuo tinkamesnis man ir t.t... Bet ne apie tai.. tai va tie anastasiukai miestų, prisiskaitė knygų Rusijoj ir ne tik ir tikrai išėjo į išsiilgusią gamtą. Ir kaip bebūtų keista, bet nemurma V. Megre adresu, kad prirašė fantazijų, o kuo radikaliau išėję, tuo svaresnius įrodymus pateikia, kad tai kas knygose surašyta yra realu. Dažnai sunku suvokti kodėl taip yra, gal nelabai ir būtina, bet praktika liudija savo. O idėjiškai galim ilgai diskutuoti
...
Su anastasiukų pasisakymais tai grubiai skirstant jų yra du tipai (ir begalė tarpinių variantų
). Pirmas tipas yra perskaičiusių knygas ir esančių tuoli nuo gamtos (netgi nuo kaimo tradicinio patirties), jie dažnai labai ribotai suvokia dabartinę situaciją, sutinku su tuo.. bet perspektyvos daugmaž teisingos pas juos.. Geriausia dalis, kad kai jie pradeda realiai kažką veikti savo sklypuose, tai gauna patirtį ir jų suvokimas kinta. Įvardinčiau tuos procesus kaip technokratinės kultūros šablonų keitimas tikruoju suvokimu - Dievo kurto pasaulio, Gamtos. Antra kategorija yra anastasiukai (irgi labai apstakčiai, nes nelabai galima kategorizuoti žmonių, bet jūs mane suprantat
) kurie turi pakankamą patirtį bent jau natūrinio ūkio srityje, o per tai daugiau ir gamtinės nei technokratinės info savyje. Dabar peržiūrinėju asmeninę patirtį, savo draugus kurie jau gyvena savo meilės erdvėse ir kitų valstybių man žinoma patirtį ir negaliu pasakyti, kad šiai kategorijai meilės erdves kurti sekasi geriau.. nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad taip turėtų būti, juk jie lyg ir arčiau Žemės. Bet va čia ir klausimas ar iš tiesų arčiau? Ar tik užstrigę senosios kultūros variante? Žinios žmones neretai įkalina (kuo daugiau disertacijų, tuo sunkiau vyksta kūryba - įkalinama mintis, nelieka įkvėpimo - jei jis apskritai kada nors buvo
)..
Anastasijos knygų esmė ne informacija, ją žmonės susirankios patys ir kiekvienas pagal savo asmeninę situaciją. Esmė tame, kad jos suteikia įkvėpimą ir žmogus vėl pradeda gyventi - kurti
. O kuriame kiekvienas individualiai
.. Tai vat. Mūsų idėjinių modelių generuojami variantai rodo vieną, o praktika viską ištaiso, šiou metu ji rodo visai ką kitą. Miestiečiai kuriasi natūralioj gamtoj ir nei kiek neprasčiau už kaimo žmones. Tokia mano asmeninė sukaupta informacija, aš tuo domėjausi, man buvo labai įdomu kaip sekasi mūsų kompanijai visame pasaulyje. Jeigu domina tai siūlau pasižiūrėti, kad ir pernai metų Rusijos ir pabaltijo veikiančių ekogyvenviečių susitikimą, Youtube viskas sukrauta (tik reik rusiškai įvesti). Beje toks susitikimas vėl turi ant dienų ir šiais metais vykti. Na ne esmė..
Mes gal ir negrįšim į medžius
, bet su tavo Kęstuti pasiūlyta "užsiauginto" namo idėja, mūsų vaikai gal ir sugrįž
)))... Bent jau aš tai tikrai grįšiu
)).. dabar organizuojuosi sekvojos sėklų, kad galėčiau iš savo meilės erdvės stebėti kaip Vilniaus TV "bašnia" į žemę "sugrįš"
- na juokauju truputį, bet kaip visada tik truputį
.
Vat tas šaknelių dėjimas į burną puikiai ir parodo visą situacijos kurioziškumą
. Aš niekaip negalėjau nustoti stebėtis ir džiaugtis anastasiukais
, begalinių išvykų į besikuriančia gyvenvietes ir šiaip gamtą metu. Miestiečius paprastai sunku priversti ką nors jiems neįprasto paragauti
- uogas ne visi nuo medžių valgo (neplautos ir t.t.), ką jau kalbėti apie šakneles (europos vakaruose situacija iš vis katastrofiška šiuo klausimu - žmonės pamiršę viską totaliai...). Tai va. O anastasiukai tai šlamštė viską iš eilės
- gražu žiūrėti būdavo
, pradedant žolėm ir baigiant grybais žaliais
. Jie likdami tais pačiais miesto žmonėm darė nerealiai didelius žingsnius atgal į tikrąjį gamtos pasaulį. Tai va tokie reikaliukai
, žmones labai sunku modeliuoti ir prognozuoti. Ypač tada, kai jie atitrūksta nuo technokratinės civilizacijos. Ir tame didelė dalis šaunumo
. Vis mokausi šią patirtį prisimindamas nenurašinėti žmonių jokiose situacijose, tada jie iš tiesų gali nustebinti
. eh..
Žmonės miršta iš bado būtent todėl, kad negali
. Tu visiškai teisus
. Jie, o tuo tarpu ir mes kiekvienas savo srityje esame silpnai tariant neįgalūs. Na ką dabar padarysi. Tiesiog kai tai pripažįstame, galime pradėti su tuo užsiiminėti ir save vėl per naujo įgalinti, o galgi užkurti ir tuos savo mechanizmus kurių mumyse nesugebėjo paleisti tėvai. Tai vat. Tie mirštantys iš bado visame pasaulyje žmonės neįgalūs labiau psichologiškai nei fiziologiškai, nors fiziologija irgi ne paskutinėje vietoje. Daugelio sričių patys geriausi specialistai susiduria su vieninga problema. Nesvarbu kokioje srityje besigilintum į ištakas (žemdibystė, mityba, sveikata, socialinė sistema, religijos ir t.t.) visur prieinama tas pats akligatvis - susidaro įspūdis, kad visose srityse žmonija buvo apgauta, visur kažkas padėjo pasirinkti klaidingus gyvenimo vystymosi variantus. Čia tokia mano patirtis bendraujant su savo sritį išmanančiais entuziastais. Kodėl taip yra tai jau galime vėlgi užsidiskutuoti turbūt keliems dešimtmečiams
.. Aš matau, kad žmonės gali keistis, aš pats labai stipriai pasikeičiau ir dauguma mano draugų ir pažįstamų žmonių.. Tai duoda viltį, kad ir kiti gali tai padaryti
.
Sutinku su tavim, kad negalima meluoti žmonėms, negalima pagražinti trupučiuką realybės, nes žmonės jautrūs, jie jaučia apgaule ir tada nepasitiki. Tokiu būdu stabdomas kitų judėjimas, vietoj jo paspartinimo. Tik kaip ir visur yra dvi pusės ir begalė tarpinių variantų
.. tarkim kad ir mano asmeniniu atveju tai jei ten tarkim išleisčiau knygą apie savo gyvenimo kelią, tai tik labai nedaugelis sugebėtų suprasti, kad tai tiesa išdėstyta, o ne graži fantazija.. Nors ir čia nenoriu nurašyti žmonių.. Iš ties tai ir parašiau knygą apie savo gyvenimą ir kiek gavau apie ją komentarų, kol kas abejojančių nebuvo
.. na gal ir buvo, bet aš iš jų nuomonės taip ir neišgirdau.. O emocijas perteikti sunkoka buvo rašant, labai jautėsi žodžių trūkumas, bet kažkiek visgi pavyko.. Na maždaug aišku turbūt
... Tai va su tuo realybės grąžinimu visaip yra - realybė tai viena, bet kiekvienas ją priima savo pojūčiais ir savo protu. O tada jau jų gaunasi daug
ir susitark kad nori
. Aš tai renkuosi kviesti žmones prisijungti prie mano realybės ir tada kartu eiti į dar gražesnę realybę.. Man kažkaip nesinori grįžti į tą skurdžią miesto realybę ir kaimo prasigėrusio realybę taip pat
.. eh....
Sutinku su Laimiu, kad galima su žmonėm šnekėti nuoširdžiai ir susišnekėti. Kad ir dėl to kepaliuko po pažastim
- svarbu nemeluoti, kad žodžiai neprasilenktų su darbais. Pavojinga susikurti įvaizdį kuris prasilenkia su realia asmenybe
, žmonės tada jaučia apgaulę ir gali pradėti abejoti net ir ta dalim kuri yra teisinga
.. Mano požiūriu tai galima pasakyti žmonėms, kad perspektyvoje planuoju gyventi taip ir taip, o dabar judu į tai savo tempu
. Aš taip ir stengiuosi daryti ir rezultatai man patinka
- žmonės supranta.
Na ten tavo Kęstuti klausimas turbūt buvo retorinis apie slieką
. Bet atsakysiu iš savo požiūrio perspektyvos
.. Nuo slieko tavo kastuvas labai skiriasi - net keista atsakinėti
.. Dar labiau skiriasi tai ką daro sliekas ir tai ką daro sodininkas su kastuvu lysvėje
.. Prizas tam kas suras daugiausiai skirtumų
... čia būtų galima visą traktatą apie gamtinę žemdirbystę išdėstyti.. gal neverta turbūt? Jei iš tiesų įdomu tau tie skirtumai tai pasiskaityk Gamtinės žemdirbystės forumą, arba sodyba.org Sauliaus Jasionio straipsnių ciklą, na kad ir to pačio Kurdiumovo "Protingą daržą". O gal tu skaitęs? Bet neužduotum tokio klausimo jeigu būtum skaitęs. Mano požiūriu tai pats pagrindinis skirtumas yra tas, kad sliekai gyvi organizmai ir sugeba reprodukuotis, jausti ir dalyvauti meilės erdvės sistemoje kaip savipakankamos jos dalys, o kastuvas sugeba po truputį dilti ir reikės įdėti pastangas gaminantis naują, dar ir Žemę prie to pačio teršiant - visa metalurgijos pramonė ir marketingo sistama (ir t.t.). Aš irgi šioje vietoje prasilenkiu su savo įsivaizduojamu gyvenimo modeliu
. Turiu du kastuvus ir dar kelis senus sodyboje rastus
.. Ir karutį turiu ir dar begalę daiktų, tokių kaip kompas ir automobilis, namas ir elektros energija su internetu. Bet aš turiu ir idėję kuri padeda susidėlioti šiuos daiktus į mano vertybių skalę - sliekas mano požiūriu ne daiktas, o bičiulis, kuris kartu gyvena toje pačioje erdvėje, nors aš galiu net neįtarti apie jo egzistavimą
, kaip ir apie begalybę kitų gyvų šios erdvės elementų. Tačiau jausmai viską apjungia, mes stipriau ar silpniau jaučiame kiekvieną slieką
ypač draugiškai nusiteikusį
...
Aš tai neabejoju kad tai žaizda. Bet žemei geriau tokia žaizda, negu visas kompleksas daržovininkystės po stogu, kuriame auga daržovės ant vatos, maitinamos mineralų mišiniu. Tokiu atveju žaizda dar didesnė. Žemė palaidojama po kvadratiniais kilometrais asfalto ir betono - va čia jau kapavietės. Jeigu "žaizdoje" gyvybės ciklas Lietuvos sąlygomis nenutrūksta (dykumų teritorijose jis beveik nutrūksta), tai "kapavietėse" jis beveik neįmanomas. Nors Lietuvos sąlygomis tai visiškam jo sustabdymui dar pastangų reik įdėti - sterilizaciją pastoviai atlikinėti. Čarnobylis puikus pavyzdys, kaip greit gamta susitvarko su mūsų technokratinės sistemos "mauzoliejais", netgi po atominės "sterilizacijos" - 25 metai ir Černobylis gamta suklestėjo, nes žmogus tą vietą apleido.
Fainiai, kad darže grybukai auga
. O pas mane kitokia situacija, lepšiukai, tikriniai baravykai irgi po langais auga beveik, o kur buvo daržas dar senų sąvininkų tai šnipštas
.. jokio grybo antri metai ten nerandu, nors prie pat bulvienos buvusios auga lepšiai ir baravykai, paprastosios musmirės, rudieni grūzdai ir begalė ūmėdžių.. Grybiena šiaip jau labai skiriasi daugumos grybų, bet neretai ji išsišaknija savo hifais iki kelių metrų gylio, tai paviršinis skluoksnis ne visada jos augimui ir vystymuisi turi įtakos - bet čia begalo plati tema ir aš nesu labai geras ekspertas
- va Sauliaus klausk tai jis galės bent jau teoriškai tiksliai atsakyti
.. Kiek aš domėjausi tai hifai šaknijasi priklausomai nuo mitybos būdo (jeigu organiką ardo tai paviršiui žemės, jeigu sugeba tirpdyti mineralus tai gali ir kelis metrus įsiskverbti į žemę kartu su medžių šaknim), o savo vaisiakūnius tai beveik visi veda žemės paviršiui (na ten tarkim triufeliai išimtis).. Būna netgi psecialų hifą į paviršių užaugina keliasdešimt cm, nors pats micelis pagrindinis giliau auga. Bet kaip ten bebūtų - super, kad pas tave darže grybukai dygsta
, pas mano tėvus dzūkijoj irgi darželyje dygsta lepšiai ir paliepiai. Pas tėvus smėlis, gal todėl nedaug skirtumo ar jie kapsto ar nekapsto tą dirvą - išlieka daug maž panaši struktūra, o pas mane aplink molynai - mechaniškai supurenus ir išnaikinus augalus, dirva nesugeba išlaikyti stabilios poringos struktūros ir susiplūkia, po to daug laiko reik augalams ir gyvūnams viską per naujo išpurenti, tuo labiau, kad molis mėgsta uždžiūti ir purenimas tampa dar sudėtingesnis, bet jie vistiek nenuilsdami tęsia savo veiklą
.. Tai aišku kad gali
, pievagrybius (šampinjonus ir ne tik) iš vis plantacijose augina tiesiai ant juodžemio durpingo ir arklių mėšlo, medieną ardančius dirbtinai augina ant pūnančių rąstų ir t.t.. Tai tikrai gali.
O vat kodėl taip atsitiko su žemdirbyste, kaip jau rašiau ir su kitomis sritimis, tai labai įdomu
. Atsakymų yra begalė, bet įrodymų surasti fizinių sudėtinga. O idėjiniais įrodymais tai kiekvienas savo teoriją gali pagrįsti
. Deje bet taip yra. aš daug maž turiu susidėliojęs vaizdą kodėl taip nutiko, bet mano požiūriu tai neverta veltis į diskusijas šia tema, nebent gyvai susitikus, nes labai plati tema ir dar begalė priežasčių. Mano požiūriu reik žiūrėti į dabartį ir daryti kas įmanoma dabar, tada pasaulis keisis, o kas buvo tai buvo. Per daug turiu pavyzdžių kai žmonės užsikabliavo gilinimusi į praeities įvykius ir tapo visiškai ar dalinai neįgalūs veikti dabartyje.
Na tarkim galiu aprašyti vieną man žinomą atvejį kurio galima atsekti galus, nes perėjimas nuo geresnio į blogesnį vyko neseniai ir jau žmonių tarpe be sąmoningumo. Dar 300 metų atgal moterys gimdė taip kaip joms patogu. Pagal visus tyrimus gimdymas ant nugaros yra visiškai nenatūralus ir žalojantis tiek kūdikį tiek ir motinas. Tokio gimdymo metu užsispaudžia nervai ir slopsta raumenų atsakingų už gimdymą veikla. Joks gyvūnas negimdo gulėdamas ant nugaros, bet moterys dabar gimdo praktiškai tik taip. Vandenyje truputį geriau, nes sumažėja svoris.. Pasirodo gimdyti ant nugaros pradėta tada, kai vienas iš Prancūzijos monarchų užsigeidė stebėti savo meilužės gimdymą, tada šiam tikslui buvo sukonstruotas gimdymo stalas ir po truputį jį pradėjo naudoti visi medikai.. Antra - medikams tipo patogiau, nereik lankstytis (nors gimdymas užtrunka 20 kartų ilgiau, o kartais ir daugiau, be to tik dėl šios priežasties būna begalė komplikacijų..), tai va.. blogiau bet visame pasaulyje dabar didelė dalis vaikų gimsta būtent taip. Ir tas principas galioja praktiškai visuose panašiuose atvejuose - tik daugeliu atvejų nelabai išeina atsekti konkrečių įvykių grandinę, bet schema lieka ta pati.. Žemdirbystės atveju pagal mokslininkus 10.000 metų ilgumo, kitais atvejais trumpesnė, o kartais ir daug ilgesnė. Fizinių įrodymu neliko, kai kurie randami atrodo, bet nelabai pripažįstami ir t.t. O dėl kontinentų tai ne tokie jau jie ir izoliuoti buvo. Beto yra toks fonomenas pavadintas "Šimtosios beždžionės efektu"...
Asmeniškai aš tai už variantą nuoseklaus perėjimo. Tokio kaip tu Kęstuti darai
. Augintis viską ir prie to pačio eksperimentuoti
. Ir ne tik daržuose. Buityje taip pat. Jei tam, kad galėtų žmogus gyventi sodyboje jam reik dušo ir centralinio šildymo, tai aš už tai , kad jis įsirengtų šiuos pribambasus ir gyventų sodyboje, negu tupėtų ir toliau mieste, nes "nori sodyboje gyventi natūraliai, bet tai jam per daug sunku..." pažįstu ir tokių
))...
Apie pranos valgytojus tai aš turiu savo nuomonę
..
http://www.poetv.com/video.php?vid=50768
čia linkas kam įdomu. Vien jau pagal laiko sąnaudas tai efektyviau yra maitintis savo erdvės augalais negu "prana" - Jasmuheen kas dieną medituoja po 4 valandas, tam kad "pasimaitinti".
Tai jo
, visi mes čia novatoriai ir tvarkoj, išbandinėjame visokiausius variantus ir gerai
.
Sėkmės kūryboje