Perkeliu žinutes iš temos
http://www.anastasija.lt/forum/viewtopic.php?t=621
Loreta :
Laimi, o kiek tų Ščetinino mokyklų bus Lietuvoje? Iš pradžių vis tik viena bus. Realiausia, kad ji bus Gaveikiuose. Gaveikiečiai man atrodo patys iniciatyviausi, veikliausi: gyvenvietę pirmi stegia, Rapolą-Artūrą turi, mokyklą irgi turės. Kur tu žadi gyvent , Laimi? Gaveikių pašonėje? Tada žinoma,kad tavo vaikai tą mokyklą lankys. O jei kitur gyvensi, teks vaikus vežioti arba internate palikti? To nori (turiu galvoje, palikti ten juos)?. Aš tai nenorėčiau palikti. Tada : arba keliuosi gyventi šalia gaveikiškių (visai realu ), arba į tą mokyklą vaikų nevedu. Kadangi mano vaikams mokyklos reikia (ir aš kieta, ir mano vaikai kieti,bet jiems dar ir kažko daugiau reikia ), ieškausi geros jau esančios mokyklos (ar bent mokytojų). Tokią mokyklą ir tokią mokytoją jau turiu radusi (gaila,kad ta mokykla tik pradinė, bet rasiu nir kas ateity tiks...).
Bet dar karta sakau: kas tinka vienam vaikui, nebūtinai kitam tiks. Gal dar ir mano Rytis nenorės eiti į mokyklą ir kažką galvosiu kitaip. Dabar gi turiu konkretų vaiką Gabrielę ir duodu jai tai,ko būtent jai reikia.
Rapolas
Na jeigu jau mane čia minit tai reik ir man pasireikšti.
Man dabar šviečiasi, kad žiurint iš to taško kur mes esam šiandien, tai akivaizdu kad :
Kol atsiras gyvenvietės praeis keleta metų, dabar apsidairius kiek vaikų yra tai Gaveikiečiai suskaičiuoja 14 čia skaičiuojant nuo metukų , bet tai jeigu visi iškart pradeda gyventi ten. Taigi realiai pirmais metais bus
4,6 vaikai. Tai tokia mokykla ir tegali būti . Tai galėtu kelioms šeimoms susikoperavus ir dalyvaujant kaip mokytojams patiems tevams ir dar pastiprinimui pasikviečiant atvažiuojanti mokytoją kartui kitam per savaite. Kai bus keletą gyvenviečiu manau galimos sezoninės poilsio-mokymosi stovyklos. Taigi reik jieškoti kažkokių tarpinių variantų tarp mokymo šeimose ir tarp labiau yprastos mokyklos.
Pradėjau domėtis Valdorfo pedagogika, siūlau visiems susipažinti su ja.
Žinau Laimis ir Loreta turi apie tai informacijos ir pažinčių.
Vilniuje yra keleta tėvų kurių vaikai mokosi valdorfo mokykloje.
Vilniuje mokykla iki 9 klasės.
Bet jau mes nukrypstam nuo temos . gal geriau atidaryti naują
o šia palikti būtent mokymo šeimoje aptarimui.
Laimis
Loreta, senos žinios!
Artūras -Rapolas metė Ščetinino mokyklą ir užsiėmė realesne - Valdorfo pedagogika. Bent taip aš supratau. Va štai dar priedo ir parašė apie tai viršuje.
Ščetinino mokyklą darysiu aš, nes man jos reikia. Darysiu kartu su Irute, nes jai jos irgi reikia ir darysiu ne prie Gaveikių . O Sukiniuose, taip kad atvaryk gyventi pas mus Loryte .
O jei kas nors nepavyktų, nors tai ir nerealu, kad nepavyks, tai tada rinksiuosi galbūt mokymą namuose...Na čia apie tai tema, tai reikėtų daugiau info susirinkti kaip tai įmanoma padaryti mūsų šalyje...
Jei kas žinot parašykit, pravers...
Rapolas :
Na kaip čia taip metė jeigu neturėjo.Vėl pasikeičiau... wrote:Loreta, senos žinios!
Artūras -Rapolas metė Ščetinino mokyklą ir užsiėmė realesne - Valdorfo pedagogika. Bent taip aš supratau. Va štai dar priedo ir parašė apie tai viršuje.
...
Valdorfo mokyklos viena kitai nelygios, viskas priklauso
nuo kolektyvo. Mokykloje nėra direktoriaus , vadovavimo organas kolegija, kurioje ir mokytojai ir tėvai. Apie valdorfo pedagogiką yra pakankamai literatūros, organizuojami seminarai, tėvams, mokytojams, darželių aukletojams.
Apie Ščetinino mokyklą informacija tik V.Megre knygose ir žurnalistų straipsniai. Taigi, kad kalbėti apie Ščetino mokyklos kūrimą gali tik tie , kurie toje mokykloje išbuve metus kitus. Artimesnis kelias nelaukiant kol tokie žmonės atsiras ruoštis valdorfo mokyklos seminaruose , bendrauti su dirbančiais valdorfo mokyklose, o jei kam pavyks ne 3-is dinenas ilgiau pabūti Ščetinino mokykloje tai nemaišys. Jei valdorfo mokyklų mokytojai susidomėje patys nuvyktų i Tekosą tai atsivežtų patirties ir pritaikytų metodus čia. Pasikvieti mokytojus iš ten taip pat nėra paprasta , juk reik nepamiršt kad mūsų kalbos skirtingos ir tiesiogiai toks mokytojas be vertėjo negalės pilnai dirbti čia su vaikais.
Taigi aš nešneku kad reik pamiršt apie Šetinino mokyklą aš kalbu kad galima nelaukiant ruoštis iš to ką mes dabar turime nieko nelaukiant.
Juk ne esmė pavadinime, kokia ji bus tokia ir bus.