Toltik wrote:Ir vėl Budizma
..
Nebemėgstu Budizmo.. Buvau budistas.. išjunginėjau savo norus.. Mano asmeniški pastebėjimai:
Budizmas pasižymi pasyvumu, o finalinėje jo stadijoje idealiu nihilizmu. Žmogus paverčiamas robotu kuris negali veikti pasaulyje, nes visa tai veda į disharmoniją.. Ir jis tuo patiki ir po truputį atsiriboja nuo viso pasaulio tam kad jis nežadintų jo sielai troškimo veikti - kurti. Žmogus pereina į pasyvią egzistavimo formą - man nieko nereik ir nėra jokios prasmės kažką daryti. Bet tai ideali būsena. Pilnai šiuo keliu praėjusių yra nedaug, kai praeina jie visgi pradeda veikti supratę kartais kaip beprasmiška buvo kažkur eiti ir kad visai faina čia kur dabar esi..
O toji tarpinė būsena, kai budizmu užsiimama norint iškilti virš kitų.. pasiekti idėjinę poziciją kurios nebūtų galima pajudinti.. tai būsena kurią užima individai su giliai besislepiančia pasaulio baime.. su baime veikti ir daryti klaidas.. Idealus variantas: kas nedirba - tas nedaro klaidų.. Literatūros kritikai yra tie kurie negavo pripažinimo ir patys savęs pripažinti vertais nesugebėjo.. Tada jie kritikuoja kitus, bet patys yra saugūs, nes patys nekuria.. Jų negali pakritikuoti, nebent jų kritiką, bet tada prigalvojama, kad: "ooo jis reaguoja, vadinasi pataikiau, vadinasi parašiau tiesą.."..
Budizmas - tai vaiksmų baimė, tai kūrybos baimė, tai sergančio proto ir sergančios sielos būsena (apskritai žmogaus kaip visumos..).. O gimė Budizmas iš tos pačios miestų kultūros, iš vartotojiškumo, kaip radikali atsvara perdėtam vartotojiškumui tiek minčių, tiek materijos, tiek veiksmų erdvėse.. Matyt reikėjo kad gimė
..
Mano asmenine nuomone NORAI yra gerai, tai teikia gyvybės, bet kaip ir visur svarbu harmonija, veiksmas ir apatija turi būti harmonijoj, noriu ir nenoriu taip pat..
Aš tai kaip tik manau, kad budizmas labai geras dalykas. Jis ruošia smegenis tokiam mąstymui, kaip Anastasijos. Ta prasme, budistai atjungia norus dėl to, kad jie visokius jausmus duoda ir pan. O turi išmokti nemąstyti apie "blogus" dalykus, va būtent to ir moko budizmas, arba tuščia, arba gėris ir rūpestis (bodhisatvos). Bet aš tiksliai negaliu pasakyti, daug to praktikoje netaikiau, ir ką skaičiau, tai pirmiausia tu keli klausimą sau pirminį, kas tu esi? Niekada neužkimbi ant vienos tiesos, ir jei ką teisingą randi, dar sakai sau "nežinau", taip mokini save pasiekti kažkokius pirmapradžius dalykus. O toliau mokaisi išvalyti mintis visai, kad nekliūdytų įsitikinimai. Jei matai medį, tai ir yra medis, jei matai moterį, tai irgi moteris ir nereikia nieko prisigalvoti. Tai irgi veda prie pirminių tiesų, o ne prie kokių nors dogmų. O pažengę budistai ne tik protą švarų laikų, bet ir padeda kitiems, jų svarbiausias tikslas, kad kiti žmonės mokėtų taip, kaip ir jie gyventi be kančių, bet kad tą pats įveiktum, turi pats viską ir įsisamoninti. Dėl budistai yra labai abstraktūs, bent taip iš pažiūros atrodo, kad jie labai nekonkretūs. O realiai labai daug budistų gyvena labai arti gamtos, žino daug dalykų. Manau, budizmas atsirado tuo laiku, kai jau buvo gana daug žmonių su "miegančia" sąmone. Tokie žmonės paskendę kasdienybėj(buitis, ligos, karai, pagalvės mokesčiai, kartuvės ir t.t.), jie kenčia, vergauja kitiems. Na, jūs tą tikriausiai kiekvienas skaitėte Megre knygose... Man net pats budizmo pavadinimas siejasi su žodžiu busti
Tai gal ir tiesa, budistai daug turi sanskrito terminų, ir tos meditacijos visos tai atėjo taip pat iš vedų, nors čia nesvarbu, aišku...
Be budizmo yra ir kitokių mokslų(jei taip galima vadinti), kurie didina sąmoningumą. Dažnai tas yra daroma per dainavimą, šokius, žinoma liaudies, senovinius, ritualinius.