Mano akelės žiūrėjo, žiūrėjo
Ir keistą dalyka danguj pastebėjo:
Ant debesėlio ramiai atsigulęs
Į mane spokso didžiulis namulis.
Baltas kaip cukrus, storas, kaip blynas
- Mama, ar gali namulis būt gyvas?
Na , o mamytė šypsodama tarė:
-Koks tu dar mažas brangusis vaikeli.
Ten ne namulis, ten mėnuo tau šviečia,
Jo sppindulėliai sapnelį pakviečia.
Et, ar svarbu ar mėnuo, ar namulis.
Svarbu, kad yra danguje tas storulis...
.......................................................................................................
Ačiū dukrytei už tą gražų žodį namulis, kuris nuo šiol man labai mielas. Tikiuos, kad ir jums jis patiks.
eilėraštukas mažuliui
Moderators: Rytė, Visi tvarkytojai
-
- Posts: 100
- Joined: Wed 05 25, 2005, 9:04
- Location: utena
- Contact:
-
- Posts: 954
- Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
- Location: Kaimas
- Contact: