Maitinuosi kaip kvėpuoju

Anastasijos idėjos Vladimiro Megre knygose. Pasidalinkime savo mintimis

Moderatorius: Visi tvarkytojai

Skelbti atsakymą
Agnė
Pranešimai: 402
Užsiregistravo: Tre 02 19, 2003, 13:17

Maitinuosi kaip kvėpuoju

Standartinė Agnė » Pen 04 23, 2004, 9:34

Kadangi pavasaris – medelių sodinimo metas, ir vis daugiau žmonių įsigyja sklypus ir planuoja apželdinimo darbus, pabandysiu pasidalinti savo mintimis ir patirtimi, o gal ir kiti savų pastebėjimų/idėjų pateiks.

Anastasija sakė, kad reikia maitintis taip, kaip kvėpuoji. Ką tai reiškia? Manau, kad sodas turėtų nusidriekti palei pagrindines pasivaikščiojimų arterijas. Tada neteks vaikams sakyti: “ Jau raudonieji serbentai prisirpo, nueikite į sodą”. Tokiame išplanavime viskas bus po ranka/akim ir pati ankstyviausia dar pusiau žalia uogytė gali atsidurti burnoje. Tai ir puiku.

Sakysit, sudėtingesnė priežiūra? Manyčiau, kad nežymiai. Jei takelis nevisai siaurutis, tai ir su priekabėle mėšliuko privežti galima, jei ne- karutis bus pagalbininkas.

O tolėliau (gal ir specialaus sodo vietoje) galėtų augti vėlyvieji vaismedžiai/vaiskrūmiai, kurių derlius keliaus į stiklainius ir į rūsį.

Kaip jūs manote?

jonux
Pranešimai: 38
Užsiregistravo: Pen 11 14, 2003, 17:42
Miestas: Vilnius

Standartinė jonux » Šeš 04 24, 2004, 13:58

man agne vienas iš pačių rūpimiausių klausimų ir yra šitas "maitintis kaip kvepuoju" - mintis kurios nežinojo žyniai, o sužinoję vargu ar gali tai įgyvendinti :) gal tu ir teisi kad viskas turi būti po ranka - bet gal nereikia taip skrupulingai - 1 m. nuo namo - avietynas, 5 m. braškės ir t.t. - manau, kad esmė ne čia - tam ir duotas sklypo hektaras, kad nevargtum ieskodamas - kita vertus ir ne viskas 3 aruose. mes juk kvepuojam skaitydami, sportuodami, miegodami, galvodami ir t.t. - tam lyg hektaro ir užtenka. kitą vertus, gal tai reiškia, kad maitiniesi kvepuodamas - energijos semiesi iš visatos, kartu ir iš kvapų (žiedadulkinis, aromatinis maitinimasis), sklandančių tavo hektare..to dar nesu perpratęs, tik dirbu ties šia mintimi :?: O mėšliuko idėja man svetima...:) jei tręši vienus augaliukus, nepamiršk ir kitų - medeliu, geržolių, tave supančių misko medelių - tuomet trešk visus - kitaip nebus hormonijos :)))

Agnė
Pranešimai: 402
Užsiregistravo: Tre 02 19, 2003, 13:17

Standartinė Agnė » Pir 04 26, 2004, 12:49

Labas Jonux,
Malonu, kad atsiliepei. Kaip supratau, tu didelį dėmesį skiri tam kuo kvėpuojame. Tai lyg ir prilygsta maitinimuisi. Taip? Sutinku, kad maitinantis (atsiprašau, kvėpuojant) gyvu, fitoncidų ir žiedadulkių prisotintu oru, grubaus maisto reikės žymiai mažiau. Tokiu būdu neignoruokim ir kitų maitinimosi būdų – akimis (būsiu sotus gražių vaizdų), ausimis (tikro garso koncertai pamaitins mano esybę), oda (gaivus barchatinis oras mane girdys ir valgydins). Ir vis dėlto grįžtu prie tiesioginės maitinimosi reikšmės – pripildyti maistu skrandį per burną. Avietės, augančios 1 m atstumu nuo namo gal ir nebloga idėja – ištiesiau ranką per langą ir skanauju avietes, bet aš bevelyčiau išeiti į lauką. Ir erdvė didėlesnė apie namelį man daugiau patinka- atsisėdi ant slenksčio, o prieš tave atsiveria dangaus platybė...

Aišku, kiekvienas darys taip kaip jam/jai patinka. Čia tik pasiūliau idėją ankstyvuosius uogakrūmius ir vaismedžius sodinti palei pasivaikščiojimo takelius. Bet pilnai įsivaizduoju asmenį, kuris nuspręs, kad visus, valgomus vaisius vedančius augalus reikia nugrūsti į atokiausią kampelį- maitinkis oru, vaizdais ir garsais – ir sielai, ir kūnui lengviau. Kodėl gi ne. Bet tai ne mano.

Mėšliukas... Mano vyras visą priekabėlę mėšliuko jauniems ąžuoliukams padalino... Darė iš visos dūšios, jam taip atrodė geriausia. O dėl vaisinių augalų, tai manau, kad per daugelį amžių jie buvo savotiškai “pripratę” prie papildomos priežiūros, tai atitinkamai ir elgiasi materialaus dėmesio negavę, o kaip juos įkalbėti mintimis – neprisimenu. Ei, ei., jei kam pavyks atspėti šią paslaptį, neužmirškit pasidalinti.

Kipshas
Pranešimai: 788
Užsiregistravo: Pir 06 23, 2003, 9:39

Standartinė Kipshas » Pir 04 26, 2004, 13:43

Duok tiems vaisiniams augalams laiko "atprasti"
Manau kad po 10 metu jie tikrai duos puiku derliu be jokiu tresimu.

Zemele atsigaus, jai reikia tik meiles ir laiko
Buvau as angelelis, ka gi man daryt
Be sparnu likau

Vėl pasikeičiau...
Pranešimai: 542
Užsiregistravo: Ant 07 08, 2003, 15:24
Miestas: Kaunas-Vilnius

Standartinė Vėl pasikeičiau... » Pir 09 05, 2005, 15:04

Labai gerai, kad ši tema augalų skyriuje. Pabandysiu parašyti savo nuomonę. :)

Bitės neša nektarą ir žiedadulkes iš maždaug 300 rūšių augalų. To organizmui nepakanka. Kad galėtum maitintis, taip kaip kvėpuoji, tai tada reikia pasodinti hektare tūkstančius augalų rūšių. Vat tada augalų žiedadulkės skraidys giminės sodyboj ir tu jas visas sukvėpsi. Sukvėpsi ir tas, kurias bitės suneša ir tas kurių niekaip kitais negali gauti, o tik per kvėpavimo takus. :) Kuo daugiau augalų rūšių auga tavo sodyboje, tuo įvairesnio maisto tu gauni kvėpuodamas. :) Todėl kalbėti apie maitinimąsi kaip kvėpavimą, reiškia kalbėjimą apie augalų įvairovę savam sklype.

Dabar apie tai, kaip toli nuskrenda žiedadulkės. :) Botaninės geografijos vadovėly skaičiau, kad aukščiausiai skraido ereliai (ar pan.) ir jie užskrenda į 2 km aukštį. O botaninė riba yra 10 km. Kas skraido aukščiau už erelus? Pasirodo ten skraido visokie mikroorganizmai, sporos, kuriuos ten užneša vėjas. Taigi ekstremali riba žiedadulkėms skraidyti yra keletas kilometrų. Jos gali nuskristi ir į kitą žemyną. Bet čia aišku tik maža jų dozė. Šiaip didžiausia dozė jų lieka po motininiais augalais. Anastasija minėjo, kad vieno žmogaus sklypo žiedadulkės nuskrenda vėjelio nešamos į kitą hektarą, o iš kaimyno vėjelis atneša kitokių žiedadulkių. Taigi, jei jūsų sklypas hektaro dydžio, tai jūs gaunat žiedadulkių ir iš savo hektaro ir iš kaimynų. Visos žiedadulkės maišosi. Gauni žiedadulkių ir nuo tolimiausiam kampe pasodintų augalų.

Tokiu atveju Agnės idėja apie prie keliukų auginamus augalus nebūtų reikalinga. Bet jei pradėsim kalbėti apie tų žiedadulkių kiekius, tai situacija bus kitokia. Pvz. kiek aš gaunu žiedadulkių iš kriaušės, kuri auga kitam hektaro gale, nei aš pastoviai būnu, t.y. už 70 metrų? Atsakymas: mažai. Kai nueinu prie jos, tai tada jaučiu ir jos kvapą ir kartais jaučiu ir įkvepiamas žiedadulkes. Galima net didelę dozę nulaižyti nuo kriaušės žiedų.

Be to, augalai turi ne tik žiedadulkes. Maitintis kaip kvėpuoti, tai manau reiškia ne tik žiedadulkes įkvėpti, bet kaip jau Agnė rašė ir oda ir plaučiais ir akim ir kitais organais galima gauti maisto organizmui. Žiedai skleidžia ne tik žiedadulkes, bet gali būti ir kitų medžiagų. Pvz. eterinis kvapas, nektaras ištirpęs rasos lašeliuose, oro drėgmėj, dujos kažkokios ir pan. Tokiu atveju Agnės pasiūlymas susodinti augalus šalia takelių labai man patinka. Dabar pas mane susiklostė būtent tokia situacija. Papasakosiu.

Noriu didelės žolės, kad būtų kuo daugiau augalų ir kuo daugiau ir įvairesnių žiedadulkių. Jei pieva nušienaujama, tai joje žymiai sumažėja augalų rūšių skaičius. Šienaujamoje pievoje auga mažesnė įvairovė. Todėl noriu pasilikti ilgas nešienautas pievas. Tačiau pro tokias pievas neįmanoma vaikščioti, ypač kai palyja. Iš karto iki pusės būni šlapias. :) Taigi sugalvojau nusišienauti pusantro metro pločio takelius, kuriais patogu vaikščioti. Šiaip per ilgą žolę vaikščiot sunku. Kojos pavargsta. O per iššienautus takelius lengva. Pastebėjau, kad savaime susidaro takelių sistema. Vistiek yra pagrindiniai objektai: namai, prausykla, statybų aikštelė, daržas ir t.t. Ir visada eini iš vienos vietos į kitą. Visada susidaro takeliai. Bet yra ir vietos, kur mažiau lankomos. Na, pvz pas mane 1,7 ha plotas. Tai yra ir nevaikštomų vietų. Iš ten augančių augalų, tai aš labai mažai gaunu žiedadulkių, net nežinau kas ten auga kartais. :)

Kadangi žmogus dažniausiai būna takelių sistemoje, tai ir augalus susodinti patogu palei takelius. Bet visa tai gaunasi automatiškai. Ten kur auga, ten neini, nes nenori sumindyti, o kur vaikštai tai nieko nesodini.

Dar turiu gerą pasiūlymą tiems, kas domisi augalų žydėjimo laikotarpiu. Radau labai patogią lentelę. Ten surašyta labai daug augalų ir parašyta kada augalas žydi ir kada vaisiai prinoksta. Galima tokią lentelę turint planuoti palei kokius takelius kokius medelius sodinti, kad galėtum kvėpuoti žiedadulkėm. Kas ieško tokios lentelės, tai ji yra knygoje "Miškininko žinynas". Žižys ją parašė man rodos. Bandysiu tą lentelę įdėt į "Meilės erdvę" :)

Uosis
Pranešimai: 1564
Užsiregistravo: Sek 12 22, 2002, 13:34

Standartinė Uosis » Pir 09 05, 2005, 21:25

Beskaitant tavo pamastymus, Vel pasikeiciau, man sove mintis, kad mes gi kvepuojam nesamoningai ir del kvepavimo beveik visai nesirupinam, tai gal maitintis taip pat imanoma automatiskai, apie tai nesusimastant, lengvai ir uztikrintai :)

Vėl pasikeičiau...
Pranešimai: 542
Užsiregistravo: Ant 07 08, 2003, 15:24
Miestas: Kaunas-Vilnius

Standartinė Vėl pasikeičiau... » Ant 09 06, 2005, 12:11

Aurimas rašė:mes gi kvepuojam nesamoningai ir del kvepavimo beveik visai nesirupinam, tai gal maitintis taip pat imanoma automatiskai, apie tai nesusimastant, lengvai ir uztikrintai :)
Aga, Anastasija knygose irgi taip minėjo. :) Sakė, kad kai jau pagyvensim ilgai ten ir kai mūsų organizmas žinos visų uogakrūmių ir vaismedžių skonius, tada ir maitinimas taps automatiškas, t.y. eini po hektarą, kažką mąstai, vaikštai ir nesąmoningai tavo ranka nusiskina uogelę, būtent tą uogelę kurios tuo metu tavo organizmui reikia, arba būten tą obuolį.

Bet kad tai įvyktų, tai reikia kad kūnas žinotų visų vaismedžių ir uogakrūmių skonius. Ir gerai žinotų. :) Pvz. laukinių obelų skonis keičiasi. Jis prisitaiko prie šeimininko. Per 9 metus visiškai prisitaiko. Tai bent 9 metus reikia gyventi apsodintoje derančioje sodyboje, kad imtum nesąmoningai maitintis. :)

jasmin
Pranešimai: 653
Užsiregistravo: Ket 05 22, 2003, 17:17

Standartinė jasmin » Pen 12 30, 2005, 1:52

Žinutė, ištraukta iš konteksto :D Negaliu nepacituot :D :oops: :D


Darja rašo temoj "Ką jums reiškia Lietuvos Tautinė Giesmė:

Parašyta: Kv. 2005 04 07, 17:30

(...) Sian autobuse salia manes sedejo tokia smarkiai kosinti, bet sviesaus veido bobute, tai ji taip protingai atsiduso: "Galetu gi zmogus buti sventas - nevalgytu, negertu, o tik vaikstinetu sau, dairytusi, protautu..."

...nu jo, graziai pasake, bet kaip sakoma: kas ciesoriaus - ciesoriui, kas Dievo - Dievui, reik zmuogui juk ir pavalgyt, ir pasilinksmyt biski sioj zemelej... :wink: :P

Dobė
Pranešimai: 675
Užsiregistravo: Pir 09 26, 2005, 8:58
Miestas: Vilnius

Standartinė Dobė » Pen 12 30, 2005, 9:57

:lol: :D

darja
Pranešimai: 2703
Užsiregistravo: Šeš 02 07, 2004, 20:04
Miestas: Vilnius

Standartinė darja » Pen 12 30, 2005, 18:45

:roll: :P :D

Skelbti atsakymą